Tai, kad antradienį vidutinė temperatūra pasaulyje siekė 17,18 laipsnio Celsijaus), rodo Meino universiteto klimato analizatoriaus (Climate Reanalyzer) – įprasto įrankio, pagrįsto palydovų duomenimis ir kompiuteriniu modeliavimu, kuriuo naudojasi klimato mokslininkai, norėdami apžvelgti pasaulio būklę, – duomenys.
Pirmadienį užfiksuota vidutinė temperatūra – 17,01 laipsnio Celsijaus – rekordu pabuvo neilgai, vos 24 valandas. Trečiadienis gali tapti trečia diena iš eilės, kai Žemėje neoficialiai bus užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra.
Nors tai nėra oficialus JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos rekordas, „tai rodo, kokioje padėtyje esame dabar“, – sakė administravijos vyriausioji mokslininkė Sarah Kapnick. Nors neoficialiam rekordui naudojamas duomenų rinkinys siekia tik 1979 m., ji sakė, kad, atsižvelgiant į kitus duomenis, tai greičiausiai karščiausia diena per „kelis šimtus metų“, rašo AP.
Ankstesnė karščiausia diena pasaulyje buvo 2021 m. rugpjūtį.
„Toks rekordas – tai dar vienas įrodymas, patvirtinantis dabar jau masiškai palaikomą teiginį, kad visuotinis atšilimas stumia mus į karštesnę ateitį“, – sakė Stanfordo universiteto klimatologas Chrisas Fieldas, kuris nedalyvavo atliekant skaičiavimus.
Kadangi daug kur temperatūra yra artima 37,8 laipsnių Celsijaus, naujoji vidutinė temperatūra gali pasirodyti nelabai karšta. Tačiau antradienį visame pasaulyje buvo beveik visu laipsniu Celsijaus aukštesnė už 1979–2000 m. vidurkį, kuris jau viršija XX ir XIX a. vidurkius.
Aukštesnė temperatūra reiškia žiaurias sąlygas žmonėms visame pasaulyje. Kai karštis smarkiai pakyla, žmonės patiria poveikį sveikatai, ypač vaikai ir pagyvenę žmonės, kurie yra pažeidžiami karščio net ir įprastomis sąlygomis.
Pasak Oklahomos universiteto meteorologijos profesoriaus Džeisono Furtado (Jason Furtado), šie rekordai užfiksuoti po kelis mėnesius trukusių „išties nerealių metų meteorologijos ir klimato statistinių duomenų“, pavyzdžiui, rekordiškai šilto Šiaurės Atlanto vandenyno, rekordiškai mažo jūros ledo kiekio Antarktidoje ir sparčiai stiprėjančio meteorologinio reiškinio El Niño.
Paprastai mokslininkai Žemės atšilimui stebėti naudoja daug ilgesnius matavimus – mėnesius, metus, dešimtmečius. Tačiau naujieji duomenys rodo, kad klimato kaita pasiekė dar nepažintą teritoriją, rašo AP.
