Siūlomos „Kibernetinės Jungtinės Tautos“ yra viena iš daugelio pastangų, kurių Ukrainos pareigūnai tikisi, kad pasaulinė bendruomenė imsis, nes Rusija kibernetines atakas derina su raketų smūgiais, kad žiemos mėnesiais sukeltų kančių piliečiams.
„Mums reikia Kibernetinių Jungtinių Tautų, kibernetinėje erdvėje susivienijusių tautų, kad galėtume apsisaugoti, veiksmingai apsaugoti mūsų pasaulį ateičiai, kibernetinį pasaulį ir mūsų tikrąjį, įprastinį pasaulį, – interviu „Politico“sakė Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas. – Šioje situacijoje mums tikrai reikia centro arba vietos, kur galėtume keistis informacija, palaikyti vieni kitus ir bendrauti.“
J.Ščyholas sakė, kad po metus trukusių nuolatinių Rusijos kibernetinių atakų prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos sistemas ir palydovinį ryšį, reikia „vienos erdvės, vienos kibernetinės erdvės“, kuria dalytųsi „civilizuoto pasaulio“ šalys. Tai beveik neabejotinai reikštų Rusijos ir jos sąjungininkių atskirtį.
„Kibernetinės atakos taps tokios pat galingos, o gal net galingesnės už įprastines atakas, o kibernetinių atakų pasekmės yra tokio masto, kad neturėtume nuvertinti jų poveikio“, – sakė J.Ščyholas.
Neaišku, ar Ukrainos sąjungininkės palaikys šią idėją, nors J.Ščyholas sakė, kad „mūsų partneriai linkę pritarti mums, pirmiausia Jungtinės Valstijos“, kad būtų rasta erdvė saugiai koordinuoti darbą su naujomis technologijomis. Valstybės departamento Kibernetinės erdvės ir skaitmeninės politikos biuro atstovas spaudai atsisakė komentuoti šią idėją.
Christopheris Painteris, dirbęs Valstybės departamento kibernetinės erdvės koordinatoriumi tiek B.Obamos, tiek D.Trumpo administracijose, papasakojęs apie Ukrainos pasiūlymą, palygino šią idėją su „didele palapinių grupe“. Jis pažymėjo, kad lyginimas su Jungtinėmis Tautomis, kai į kibernetines jas nebūtų įtraukiamos visos šalys, „nelabai tinka“.
„Ar tai turėtų būti kokia nors formali grupė, galima diskutuoti, nes ji galėtų būti judresnė ir lankstesnė, jei būtų neformali, – sakė Ch.Painteris. – Tačiau sutinku, kad, atsižvelgiant į grėsmę, būtinai reikia glaudesnio bendradarbiavimo ir kolektyvinio atsako, ir nors anksčiau mums tai nelabai sekėsi, invazija į Ukrainą paskatino precedento neturintį kolektyvinį daugelio šalių įsitraukimą ir bendradarbiavimą.“
„Kibernetinių Jungtinių Tautų“ idėja kyla iš šalies, kuri per pastaruosius metus susidūrė su daugybe kibernetinių atakų, susijusių su Rusija.
Vieni iš pavyzdžių – masinė kibernetinė ataka prieš Ukrainos vyriausybines ir bankų svetaines praėjus savaitei po Rusijos invazijos vasario mėnesį; kovo mėnesio kibernetinę ataką prieš Ukrainos televizijos stotis tą pačią dieną, kai buvo paleista raketa prieš Kyjivo televizijos stotį; kibernetinę ataką prieš Lvivo merijos interneto svetainę tą pačią dieną, kai gegužės mėnesį buvo apšaudytas miestas.
Panašu, kad daugelis kibernetinių atakų buvo vykdomos kaip atsakas už Ukrainos ir jos sąjungininkų veiksmus prieš Rusiją. Pavyzdžiui, Lenkijos Senato ir Europos Parlamento sistemos atitinkamai spalio ir lapkričio mėnesį buvo atakuojamos po to, kai buvo balsuojama dėl Rusijos pripažinimo terorizmo rėmėja valstybe.
Rugpjūtį galinga kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš Ukrainos branduolinės energetikos agentūros interneto svetainę tą pačią dieną, kai ji paskelbė informaciją apie galimą branduolinę spinduliuotę, atsiradusią Rusijai užėmus Zaporižios atominę elektrinę.
Dėl šios ir kitų patirčių raginama ne tik sukurti „Kibernetines Jungtines Tautas“, bet ir įvardyti kibernetines atakas, dėl kurių neveikia svarbiausios civilinės tarnybos, kaip karo nusikaltimus dėl kančių, kurias jos gali sukelti. Be to, Ukrainos vyriausybė nori pakeisti teisinę agresijos apibrėžtį, kurią Jungtinės Tautos pirmą kartą apibrėžė 1974 m., įtraukiant kibernetinių ginklų naudojimą.
„Kartu su savo partneriais dabar turime iš naujo apibrėžti techniką, naujus karo metodus, nes dabar kibernetinės gynybos elementas įtraukiamas į bet kokią karo veiklą“, – sakė J.Ščyholas.
