Po Rusijos „Vostok 2018“ didžiausias istorijoje pratybas surengs ir NATO

Pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Bresto Lenkija steigs naują diviziją – 15 tūkst. karių rūpinsis rytų Lenkijos gynyba.

Gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sako, kad ji atsakys į kylančius naujus operacijų poreikius. Jau paskirtas generolas, kuris sekmadienį taps divizijos vadu. Ją sudarys dvi jau veikiančios brigados, viena iš Varšuvos, viena iš pietryčių, o trečioji brigada bus sukurta iš naujų karių.

„Divizija bus dislokuota į rytus nuo Vyslos. Nusprendžiau, kad divizijos štabas bus įkurtas Sedlcose“, – sako ministras.

Naujų pajėgų į Europą siunčia ir Jungtinės Valstijos. Dabar Vokietijoje Pentagonas dislokavęs 33 tūkst. karių, bet paskelbė, kad per dvejus metus atsiųs dar pusantro tūkstančio. Tai esą rodo, kad Amerika lieka ištikima NATO ir bendram ryžtui remti Europos saugumą. Sprendimą Berlynas pasveikino kaip ženklą, kad transatlatinė partnerystė gyvybinga.

Apie dislokavimą paskelbta, nors Donaldas Trumpas pavadino Vokietiją Rusijos įkaite ir nuolat viešai skundžiasi, kad iš jos gynybos negauna naudos – ji pati skiria vos pusę sutartos sumos ir gėdingai pripažįsta, kad dalis laivų, lėktuvų ir tankų netinkami mūšiui. Tačiau sprendimą dislokuoti papildomų dalinių nulėmė ne prezidentas – tai daryti Pentagoną įpareigojo pernai priimtas įstatymas. Pietų Vokietijoje bus stiprinamos artilerijos vadavietės, reaktyvinės artilerijos ir trumpojo nuotolio oro gynybos batalionai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Todėl tikras išmėginimas Vokietijai taps jai priskirtas svarbiausias vaidmuo nematyto dydžio NATO pratybose Norvegijoje, mokantis gintis nuo technologiškai pažangaus priešo atakos. 8 tūkst. jos karių su 200 kovos mašinų vadovaus mokymams „Trident Juncture“ netoli poliarinio rato.

Vokietijos tankų brigadai tai bus pasirengimas budėti NATO itin greito reagavimo pajėgose. Pratybose nuo spalio pabaigos dalyvaus 40 tūkst. karių iš NATO šalių ir partnerių. Tūkstančius karių atsiųs ir neutralios Suomija ir Švedija, suteiks pratyboms savo bazes.

Mokymai vyks ore ir jūroje nuo Baltijos iki Islandijos, ir sausumoje – visoje Norvegijoje, išskyrus šiauriausią regioną prie Rusijos sienos. Siekiama Maskvos neprovokuoti, bet Oslas pripažįsta, kad jos keliama grėsmė išaugo.

„Žinoma, kad taip. Todėl ir mokomės ginti Europą. Tai ženklas visiems, kad Vakarų gynybinis bendradarbiavimas išties geras, aljansas tvirtas. Mokomės daryti tai, ko nenorėtume daryti, bet ką turėtume daryti, jei prireiks. Siunčiame žinią, kad mokomės, siekdami išsaugoti taiką“, – sako Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.

Kol kas tai tik pirmas iš tuzino Vokietijos laivų. Iš viso dalyvaus 70 laivų ir per šimtą orlaivių. Generolai sako, kad bus išbandoma Norvegijos totalinės gynybos koncepcija ir mokomasi, kaip priimti pastiprinimus iš kitų šalių. O sąjungininkams tai bus proga mokytis veikti itin sunkiomis sąlygoms, per šaltį ir purvą – jei su tuo nesusidoros, sušlapę pirmą dieną, kariai ir liks šlapi per visas pratybas.

Ekstremalios sąlygos į Norvegiją vilioja ir Amerikos karius. Pentagonas pernai pirmą kartą po karo atsiuntė 300 jūrų pėstininkų pusmečio rotacijoms. Bet dabar Oslas paprašė, kad karių skaičius būtų padidintas iki 700 ir jie liktų bent penkeriems metams.

Be to, Pentagonas planuoja parengti bazę netoli Oslo savo naikintuvams dislokuoti. Oslas atmeta Rusijos priekaištus, kad dislokavimas pažeidžia 1949-ųjų sutartį, kad šalyje negali būti užsienio bazių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pentagonas

„Vertinu Norvegijos lankstumą ir dosnumą, priimant iki 700 besirotuojančių jūrų pėstininkų, taip pat planus padidinti kontingentą, kuris dabar įtemptai mokosi šalto oro sąlygomis. Ir šio rudens pratybas, kurios parodys, kad Jungtinės Valstijos ir visas NATO stovi su Norvegija, kartu siekia išsaugoti taiką ir stabilumą Europoje“, – sako JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.

Papildomos jūrų pėstininkų pajėgos Norvegijoje bus dislokuotos arčiau Rusijos. Šiuo metu kaimyninėje Švedijoje Amerikos jūrų pėstininkai mokosi ginti sudėtingą Baltijos kranto liniją.