„Raginame KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką) susilaikyti nuo tolesnių provokuojančių ir destabilizuojančių veiksmų ir grįžti prie diplomatijos“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).
„Ypač raginame KLDR dalyvauti esminėse diskusijose dėl būdų, kaip valdyti karinę riziką ir užtikrinti ilgalaikę taiką Korėjos pusiasalyje, nustatymo, – teigė jis. – Kaip jau ne kartą esame aiškiai pareiškę, Jungtinės Valstijos neturi jokių priešiškų ketinimų KLDR atžvilgiu.“
Šiaurės Korėjos kariuomenė pareiškė, kad surengė kovinio šaudymo pratybas laivyne kaip atsaką prieš įtartas grėsmes, kurias kėlė Pietų Korėja, Jungtinių Valstijų, kurios yra ten dislokavusios savo karius, sąjungininkė.
Šiaurės Korėja ne kartą atmetė pasiūlymus užmegzti dialogą su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) tris kartus susitiko su J. Bideno pirmtaku Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Tai buvo laikoma neįprastai asmenišku diplomatiniu elgesiu, kuris sumažino įtampą, bet nesibaigė kokiu nors ilgalaikiu susitarimu.
Po to, kai Kim Jong Unas įtvirtino savo šalies kaip branduolinės valstybės statusą konstitucijoje ir išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), abiejų Korėjų santykiai atsidūrė vienoje blogiausių pozicijų per pastaruosius dešimtmečius.
Per svarbiausius Pchenjano metų pabaigos politinius susitikimus Kim Jong Unas perspėjo dėl branduolinės atakos prieš Pietų Korėją ir paragino stiprinti Šiaurės Korėjos karinį arsenalą prieš ginkluotą konfliktą, kuris, kaip perspėjo, gali prasidėti bet kuriuo metu.
