Rusijos teismas pirmadienį nurodė įkalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondui (FBK) ir štabams regionuose stabdyti visą savo veiklą.
Kol kas – tik iki dienos, kai A.Navalno įkurti biurai bus pripažinti „ekstremistinėmis organizacijomis“. Beveik neabejojama, kad toks žingsnis bus žengtas, o A.Navalno bendražygiai pirmadienį popiet jau pranešė, kad yra priversti sustabdyti regioninių štabų veiklą.
Rusijos pareigūnai tokiu spaudimu reagavo į praėjusią savaitę šalyje vėl nuvilnijusius protestus dėl A.Navalno įkalinimo. Balandžio 20-ąją visoje Rusijoje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, sulaikyta apie 1,7 tūkst.
Kaip pastebėjo Rygoje dirbantis nepriklausomas žurnalistas Leonidas Ragozinas, A.Navalno judėjimo pripažinimas ekstremistiniu suduotų labai skaudų smūgį demokratiškajai Rusijos visuomenės daliai.
„Tačiau aš nusiteikęs optimistiškai. Rusijos visuomenė niekada nebuvo tokia vakarietiška, kokia yra dabar, o Putino veiksmai opozicijos atžvilgiu tik įrodo, kad režimas susiduria su problemomis“, – 15min tvirtino L.Ragozinas.
Žurnalistas pridūrė manantis, kad rusų aktyvistai Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, tikrai nėra praradę ryšio su opozicija pačioje Rusijoje ir veikia kaip kritikos V.Putino režimui ambasadoriai.
Vilniuje Rusijos opozicijos atstovų išties daug – ir A.Navalno komandos narių, ir aktyvistų, susijusių su Gariu Kasparovu ar Michailo Chodorkovskio judėjimu „Atvira Rusija“.
Kalbėti apie vieningą tokių veikėjų frontą prieš V.Putino režimą kol kas sunku: esą matyti konkurencijos ir „špilkavimosi“.
Platus aktyvistų spektras
Vilniuje – ne tik FBK vadovai Ivanas Ždanovas ir Leonidas Volkovas, kurį naudodamiesi „deepfake“ technologijomis jau pabandė diskredituoti Kremliaus troliai, bet ir su A.Navalnu siejamas aktyvistas Nikita Kulačenkovas, žurnalistas Jevgenijus Titovas, kiti.
Atvykėlių iš Rusijos ratas platus – be A.Navalno žmonių, taip pat yra aktyvistų, siejamų su Gariu Kasparovu ir Michailu Chodorkovskiu.
O kadangi V.Putino režimo kritikų Vilniuje daug, neišvengiama tam tikrų įtampų – opoziciją tremtyje skaldo požiūris į kovos su Kremliumi būdus ir į patį A.Navalną, kuris po bandymo jį apnuodyti nepabūgo grįžti į Rusiją, kur iškart buvo įkalintas.
Lietuvoje prieglobstį gavęs „Laisvosios Rusijos forumo“ organizatorius Ivanas Tiutrinas, susijęs su G.Kasparovu, teigė nebuvęs nustebintas Maskvos sprendimo uždrausti A.Navalno organizaciją.
I.Tiutrino teigimu, kai jam ir kitiems Gario Kasparovo įkurto „Jungtinio piliečių fronto“ aktyvistams 2012-2013 metais teko palikti Rusiją, šalyje A.Navalnas ir FBK jautėsi pakankamai patogiai.
I.Tiutrinas: organizuoti politinius protestus Rusijoje yra sunku. Kai būdamas užsienyje prašai stoti žmonių prieš Rusijos pajėgas, tai neatrodo labai gerai.
„Tuomet jie sakė, kad neįmanoma būti opozicionieriumi užsienyje. Tačiau pirmiausia reikia nusistatyti tikslą. Jei manai, kad didžiausią poveikį režimui daro sankcijos, gali efektyviai veikti net būdamas užsienyje.
Žinau, kad Navalnas ketino vasarį keliauti į JAV ir su aukšto rango pareigūnais kalbėtis dėl sankcijų, tačiau jam grįžus į Rusiją planas žlugo“, – 15min sakė I.Tiutrinas.
Be to, užsienyje FBK gali ir toliau vykdyti korupcijos tyrimus – patį svarbiausia tyrimą dėl Vladimiro Putino rūmų atliko bulgaras žurnalistas Christo Grozevas ir „Bellingcat“ komanda.
„Tačiau organizuoti politinius protestus Rusijoje yra sunku. Kai būdamas užsienyje prašai stoti žmonių prieš Rusijos pajėgas, tai neatrodo labai gerai. Rusijos specialiosios pajėgos ir tarnybos dabar yra pasiruošusios užkirsti kelią bet kokiam revoliucijos scenarijui“, – kalbėjo I.Tiutrinas.
G.Kasparovo ir V.Kara-Murzos burbulai – skirtingi
L.Ragozinas 15min tikino, kad A.Navalno šalininkai nėra nutolę nuo Rusijos politinio gyvenimo.
„Neįmanoma atsieti A.Navalno judėjimo nuo Rusijos visų pirma todėl, kad jis savanoriškai nutarė grįžti į šalį – puikiai žinodamas, jog bus pasiųstas į kalėjimą. A.Navalnas emociniame lygmenyje tikrai yra Rusijoje“, – teigė L.Ragozinas.
Jis, tiesa, irgi įžvelgia, kad užsienyje veikianti opozicija Kremliui yra įvairi ir skleidžianti skirtingas idėjas.
„Pavyzdžiui, Kasparovą iš esmės reikėtų laikyti vadinamuoju vanagu, kuris iš esmės kalba dešiniųjų pažiūrų stovyklai Vašingtone. Kasparovas tapo komentatoriumi, kuris Rusijoje visiškai nebesvarbus.
Tuo tarpu Vladimiras Kara-Murza (interviu su juo skaitykite čia) sukasi visai kitokiame burbule ir yra artimas šiandieninei opozicijai Maskvoje. Jis įvykius Rusijoje komentuoja kaip opozicijos ambasadorius ir sugeba suprasti tiek vakarietišką, tiek rusišką perspektyvą“, – 15min tvirtino L.Ragozinas.
Jis išskyrė rusus disidentus, išvykusius gyventi į Baltijos šalis, Čekiją, Ukrainą, kurių situacija esą geriausia, nes tokiose valstybėse apie Rusijos politiką kalbama labai daug – jų nuomonė dažniausiai įdomi.
„Aišku, daug kas priklauso nuo asmenybių, bet šie aktyvistai niekada nėra nutolę nuo Rusijos. Gali pasirodyti priešingai, bet jie dažnai važinėja į Rusiją ir nėra atitrūkę nuo jos realijų.
Geležinės uždangos vis dar nėra, nors kartais panašu, kad tiek Putinas, tiek tokie veikėjai kaip buvęs Estijos prezidentas Ilvesas, norėtų, jog tokia uždanga iškiltų ir atskirtų Rusiją nuo Europos“, – svarstė L.Ragozinas.
L.Ragozinas: Kasparovą iš esmės reikėtų laikyti vadinamuoju vanagu, kuris iš esmės kalba dešiniųjų pažiūrų stovyklai Vašingtone.
Jis nesutinka su vis pasigirstančiomis nuomonėmis, esą A.Navalno komandai nepavyksta išjudinti Rusijos, ir kaip tik mato „daug pažangos“.
„Vien skaičiais remtis negalima. Demonstrantai labai rizikuoja – daug labiau nei prieš dešimtmetį per protestus Bolotnajos aikštėje. Jie eina į gatves, nors žino, kad greičiausiai bus sulaikyti ir įkalinti. Opozicinis judėjimas Rusijoje kaip tik suaugo ir plečiasi, be to, yra nesusitepęs“, – teigė L.Ragozinas.
Situacija vis pavojingesnė
Karalienės universiteto Belfaste, Šiaurės Airijoje, dėstytojas Aleksandras Titovas – kitokios nuomonės. Jis komentare „The Moscow Times“ pagyrė Rusijos opoziciją už drąsą ir ryžtą, bet pridūrė netikintis jos potencialu.
Ekspertas pastebėjo, kad protestai dar sausį niekaip nepakeitė režimo nusistatymo patupdyti į Rusiją grįžusį A.Navalną už grotų, o ir demonstracijos buvo riboto dydžio. Todėl jis turi abejonių, ar opozicija turi ilgalaikę strategiją.
„Po pirmųjų protestų bandyta rengti akciją su žibintuvėliais kiemuose, bet tai atrodė panašiau į triuką, o ne rimtą protestą. Tada buvo užkurtas tinklalapis, kuriame burti kitos protestų bangos dalyviai, bet surinkti 500 tūkst. žmonių nepavyko.
Panašu, kad režimo retorika apie tvarką, stabilumą ir užsienio sąmokslus prieš Rusiją dar gali pritraukti aiškią daugumą, o erdvės dar griežtesnėms represijoms tikrai yra. Putino sistemos išjudinimui reikės daugiau nei kelių drąsuolių,“ – rašė A.Titovas.
V.Jurkonis: mano baimė tokia, kad Kremlius sąmoningai stumia rusus didesnės eskalacijos ir didesnio žiaurumo link. Turiu abejonių, ar Rusijoje bus išlaikyta nesmurtinio pasipriešinimo disciplina – kaip Baltarusijoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis nesutinka. Jis 15min kaip tik tvirtino manantis, kad situacija Rusijoje tik aštrės: „Tai dar nebuvo pikas. Viena vertus, represijos pakankamai beprecedentės, bet aš tikrai manau, kad tai tikrai dar nėra pabaiga.“
„Mano baimė tokia, kad Kremlius sąmoningai stumia rusus didesnės eskalacijos ir didesnio žiaurumo link. Turiu abejonių, ar Rusijoje bus išlaikyta nesmurtinio pasipriešinimo disciplina – kaip Baltarusijoje.
Ten yra daug įvairesnių jėgų, žmonės daug labiau pavargę ir piktesni. Aišku, dėl galimo smurto proveržio kalčiausias bus pats Kremlius“, – kalbėjo V.Jurkonis.
L.Ragozinas 15min pridūrė, kad Rusijoje protestuose dalyvavo ir dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių, o judėjimas vis plečiasi.
„Opozicija režimui tikrai nemažėja. Atvirkščiai, represijos kaip tik liudija Putino baimę ir protestų sėkmę – Rusijos visuomenę jau kuris laiko pykdo šalies izoliavimas nuo likusio pasaulio.
Putinas anksčiau sugebėdavo įkvėpti rusams pasitikėjimo, didžiavimosi savo šalimi, vilties dėl ateities, bet dabar teliko stagnacija. Dabar apklausos rodo, kad labai daug rusų bijo ir represijų, ir naujo pasaulinio karinio konflikto. Baimė nėra tinkamas kelias į priekį.
Situacija Rusijoje vis pavojingesnė. Putinas šalį tempia į vieną pusę, bet visuomenė, kuri niekada nebuvo tokia vakarietiška kaip dabar, – į kitą. Artimiausiu metu konvulsijų bus daug – bus įdomu, bet ir pavojinga“, – teigė L.Ragozinas.