Pareigūnams apribojus traukinių ir autobusų, vykstančių į oro uostą, eismą ir sustiprinus saugumo patikras, pavyko sutrukdyti miniai protestuotojų užplūsti oro uostą ir taip sutrikdyti jo darbą.
Honkongo oro uostas – aštuntas pagal judrumą pasaulyje – pastaruoju tapu dažnu daugiau demokratijos ir policijos atskaitingumo reikalaujančių demonstruotojų taikiniu.
Interneto forumuose, kuriais naudojasi aiškių lyderių neturintis judėjimas už demokratiją, buvo raginimų sekmadienį surengti uosto uosto „streso testą“, tai yra sutrikdyti oro susisiekimą ar užimti pastatus.
Vietoj to, tūkstančiai protestuotojų susirinko viename iš Šiatino prekybos centrų. Žmonės dainavo protesto dainas ir iš popieriaus lankstė gerves.
Daugelis komplekse esančių parduotuvių užsidarė, tačiau nesankcionuota protesto akcija iki vėlyvos popietės vyko taikiai.
„Nors ir būtume labai pavargę, negalime atsisakyti savo teisių“, – naujienų agentūrai AFP sakė mitinge dalyvavusi mokytoja, prisistačiusi Ching pavarde.
„Netgi jei tai tęsis šimtą, du šimtus ar net tūkstantį dienų ir vis tiek nepasieksime, ko norime, mes ir toliau protestuosime," – pridūrė ji.
Nuplėšė Kinijos vėliavą
Vėlyvą popietę įtampa išaugo.
Vėliau kaukėtų aktyvistų grupės Šiatino metropoliteno sotyje nusiaubė bilietų automatus. Protestuotojai siautėjo, kol atskubėjusi riaušių policija uždarė stotį.
Kelios dešimtys aktyvistų susirėmė su policija, tačiau pareigūnams panaudojus ašarines dujas ir gumines lazdas, protestuotojai netrukus išsiskirstė.
Ne vienas žmogus buvo policijos sulaikytas.
Honkonge protestai nesiliauja jau ketvirtą mėnesį iš eilės – viskas prasidėjo nuo pasipriešinimo siūlomam ekstradicijos įstatymui ir išsiplėtė iki platesnės apimties.
Honkongo lyderė Carrie Lam kiek anksčiau sutiko atšaukti pirmuosius protestus išprovokavusį ekstradicijos įstatymo projektą, numatantį, kad Honkonge suimti asmenys gali būti perduodami žemyninės Kinijos teismams. Tačiau protestuotojai reikalauja ir kitų dalykų, tokių kaip skundų dėl policijos smurto per ankstesnes demonstracijas tyrimai.
Protestuotojai skundžiasi, kad Pekinas ir C.Lam vyriausybė daro žalą „didelio masto autonomijai“ ir vakarietiškoms pilietinėms laisvėms, pažadėtoms buvusiai Didžiosios Britanijos kolonijai, kai ji 1997 metais buvo grąžinta Kinijai.
Šio savaitgalio protestuose dalyvavo pastebimai mažiau žmonių nei pastaruosiuose keliuose mitinguose.
Protestuotojai siekia sutelkti daugybę žmonių kitą savaitgalį, kai bus minimos penktosios nesėkme pasibaigusių 2014-ųjų prodemokratinių protestų pradžios metinės, ir spalio 1-ąją –komunistinės Kinijos įkūrimo 70-ųjų metinių dieną.
