„Dvi dienos buvo produktyvios, bet kartais reikia laiku sustoti, pasitraukti ir nieko nepasirašyti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Trumpas.
Baltųjų rūmų vadovas atskleidė, kad Kim Jong Unas norėjo visiško sankcijų Šiaurės Korėjai atšaukimo mainais į šalies branduolinį nusiginklavimą.
„Mes su tuo nesutikome“, – sakė D.Trumpas.
Kiek vėliau jis patikslino, kad Šiaurės Korėjos lyderis yra pasiruošęs uždaryti Jongbono kompleksą, kuriame vystoma šalies branduolinė programa, bet JAV kol kas nesutiko panaikinti sankcijų Pchenjanui.
Be to, amerikiečiai esą išsiaiškino, kad korėjiečiai plėtoja ir kitus projektus, tarp jų – slaptas urano sodrinimo gamyklas.
D.Trumpas pripažino, kad bent jau kol kas kiti susitikimai su Kim Jong Unu neplanuojami.
Tokie susitikimo rezultatai apžvalgininkus vargiai nustebino.
„Vienas kritiškas klausimas apie Hanojų: kodėl derybininkai to nenumatė? Tradiciškai lyderiai susitinka tik tuomet, kai dėl daugumos detalių jau yra susitarta, (lieka) nuspręsti tik dėl smulkmenų. Tai kelia daug klausimų apie JAV poziciją“, – tviteryje rašė „The Daily Telegraph“ redaktorius Benas Riley-Smithas.
Pavojus Korėjų taikos procesui
Pietų Korėjos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė apgailestaujanti, kad D.Trumpui ir Kim Jong Unui Hanojuje nepavyko pasiekti susitarimo. Tiesa, prezidentūra nurodė besitikinti tolesnio „aktyvaus dialogo“ tarp Vašingtono ir Pchenjano.
BBC rašo, kad analitikai didelio proveržio iš šio susitikimo nelaukė, tačiau nebuvo įgyvendinti ir mažesni žingsniai: priešingai nei tikėtasi, nepasirašyta deklaracija dėl Korėjos karo pabaigos.
1950-1953 metais tarp komunistinės Kinijos remiamos Šiaurės Korėjos ir kapitalistinės JAV palaikomos Pietų Korėjos vykęs karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl Pchenjanas ir Vašingtonas formaliai tebekariauja.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Konstantinas Andrijauskas 15min teigė, kad branduolinių ginklų atsisakymas yra esminė sąlyga taikai Korėjos pusiasalyje.
„Denuklearizacija ir taikos procesas Korėjos pusiasalyje yra betarpiškai susiję dalykai, todėl (progreso trūkumo) poveikis turėtų būti neigiamas. Abi Korėjos, ypač Pietų, šiuo metu yra suinteresuotos susigrąžinti bent kažkokią pozityvią dinamiką.
Pernai matėme, kad, kai atrodė, jog prasidėjo blogesnis JAV ir Šiaurės Korėjos santykių etapas, Seulas pasistengė antrinti Pchenjanui kalbant apie taikos sutarties pasirašymą ir įtvirtinimą“, – sakė K.Andrijauskas.
Pasak politologo, Šiaurės Korėjos požiūriu tikrasis konfliktas vyksta tarp jų ir amerikiečių, todėl „nebus tikros taikos sutarties tarp Seulo ir Pchenjano, jei prie jos neprisijungs JAV“.
Pasak politologo, Šiaurės Korėjos požiūriu tikrasis konfliktas vyksta tarp jų ir amerikiečių, todėl „nebus tikros taikos sutarties tarp Seulo ir Pchenjano, jei prie jos neprisijungs JAV“.
Vertindamas pastaraisiais mėnesiais Šiaurės ir Pietų Korėjos žengtus žingsnius taikos link, K.Andrijauskas siūlė atsižvelgti į labai sudėtingą šalių istoriją.
„Tokie, atrodytų, simboliški geros valios gestai reiškia daug. Juk kalbame apie Azijos kultūras, kuriose simbolizmui skiriamas ypatingas dėmesys“, – tikino VU TSPMI dėstytojas.
K.Andrijauskas pabrėžė, kad, vis dėlto, šių laimėjimų nebus galima laikyti itin reikšmingais, „jei nebus pasiekti tam tikri fundamentalūs sprendimai“.
„O be amerikiečių dalyvavimo apie juos kalbėti yra pernelyg sudėtinga“, – teigė politologas.
Pernai Seulas ir Pchenjanas atkūrė „karštąją“ telefono liniją, šiauriečiai atletai dalyvavo Pietų Korėjoje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse, šalys sutiko uždaryti dalį pasienio postų, planuojama nutiesti Šiaurės ir Pietų Korėjas sujungsiantį geležinkelio tunelį.
Rugpjūtį susitikę Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas sutarė užbaigti septynis dešimtmečius trukusį konfliktą.
Rusijos proga?
Anksčiau šį mėnesį „The Washington Post“ paskelbė, esą JAV žvalgyba 2018-ųjų pabaigoje išsiaiškino, jog Maskva Pchenjanui siūlė Šiaurės Korėjoje pastatyti ir prižiūrėti atominę jėgainę mainais už branduolinių ginklų bei balistinių raketų programos atsisakymą.
Žiniasklaida: Rusija Šiaurės Korėjai už denuklearizaciją pasiūlė atominę jėgainę
Pasak tapatybės nenorėjusio atskleisti pareigūno, Maskvos pasiūlyme nurodyta, kad ji pati prižiūrėtų elektrinę, o visos atliekos ir šalutiniai produktai būtų perkeliami atgal į Rusiją.
Taip būtų sumažinta rizika, kad Šiaurės Korėja branduolinę energiją panaudos branduoliniams ginklams, tačiau tuo pat metu skurdžiai šaliai būtų suteiktas naujas energijos šaltinis.
„Dėl Šiaurės Korėjos rusai elgiasi labai oportunistiškai, tai ne pirmas kartas, kai jie su Šiaurės Korėja derasi dėl energetikos“, – tuomet „The Washington Post“ teigė buvęs Baltųjų rūmų darbuotojas Victoras Cha.
Vienas diplomatas „The Washington Post“ tikino, kad Rusijos įsitraukimas į Šiaurės Korėjos nusiginklavimą galėtų pasitarnauti siekiant sankcijų dėl intervencijos Ukrainoje atšaukimo.
Vienas diplomatas „The Washington Post“ tikino, kad Rusijos įsitraukimas į Šiaurės Korėjos nusiginklavimą galėtų pasitarnauti siekiant sankcijų dėl intervencijos Ukrainoje atšaukimo.
Pasak jo, rusai galėtų sakyti: „Padėjome jums apsaugoti pasaulį nuo Šiaurės Korėjos branduolinių galvučių, kodėl tęsiate sankcijas?“
K.Andrijauskas 15min teigė, kad Korėjos pusiasalis – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kuriose Rusija dar gali bandyti išlaikyti teigiamą ir konstruktyvų įvaizdį Vakarų pasaulio akyse. Vis dėlto, Maskva su pasiūlymais Pchenjanui dėl nusiginklavimo bus atsargi.
„Reikėtų, kad amerikiečiai tokius gestus įvertintų kaip ėjimą teisinga linkme. Tačiau po šiandienos rezultatų apie tai kalbėti būtų labai sudėtinga. Ar rusai ryšis tokiam rizikingam žingsniui – atverti dar vieną žaizdą ir taip sudėtinguose santykiuose su JAV – yra jiems paties sudėtingas klausimas“, – mano K.Andrijauskas.
K.Andrijauskas: „Reikėtų, kad amerikiečiai tokius gestus įvertintų kaip ėjimą teisinga linkme. Ar rusai ryšis tokiam rizikingam žingsniui – atverti dar vieną žaizdą ir taip sudėtinguose santykiuose su JAV – yra jiems paties sudėtingas klausimas.“
VU TSPMI dėstytojo teigimu, tikėtina, kad dabar Pchenjanas bandys sudaryti įvaizdį, kad giliau bendradarbiauja ir glaudžiau sąveikauja su tokiomis didžiosiomis galiomis kaip Kinija bei Rusija.
Provokacijos – tikėtinos
Sakydamas naujametę 2019-ųjų kalbą, Kim Jong Unas tikino, kad jei JAV nepanaikins sankcijų, Pchenjanas bus priverstas ieškoti „naujo būdo“ apginti šalies suverenumą.
„Jei JAV netęsės pažadų, kuriuos davė prieš visą pasaulį, jei netinkamai įvertins mūsų žmonių kantrybę, bandys vienašališkai priversti mus ką nors daryti ir toliau sankcijomis spaus mūsų respubliką, neturėsime kito pasirinkimo, tik ieškoti naujo būdo apginti šalies suverenumą bei valstybės interesą pasiekti taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, – kalbėjo Kim Jong Unas.
K.Andrijauskas neatmeta galimybės kad Šiaurės Korėja gali atnaujinti provokacijas, pavyzdžiui, balistinių raketų bandymus.
„Korėjiečiai žaidžia pakankamai sudėtingą žaidimą: reikia suprasti, kad šiauriečiai nenori bloginti santykių su pietumis. Jie Pietų Korėja pakankamai sumaniai naudojasi kaip ta valstybe, kuri eina pas amerikiečius ir sako, kad nereikia elgtis pernelyg provokatoriškai, kad reikia kalbėtis su šiauriečiais“, – sakė politologas.
Pasak K.Andrijausko, šiuo metu Pchenjanas tikrai nėra suinteresuotas Seulo atitolinimu.
Didžiausią įtampą Vašingtono ir Pchenjano santykiai pasiekė 2017-aisiais, kai Šiaurės Korėja intensyviai vykdė balistinių raketų bandymus ir po žeme sprogdino branduolinius užtaisus.
Tuo metu D.Trumpas pavadino Kim Jong Uną „mažuoju raketininku“ ir pagrasino „ugnimi bei įniršiu“ sunaikinti jo režimą. Savo ruožtu Šiaurės Korėjos vadovas JAV prezidentą pavadino „senu nuokvaka“.
