Po Švedijoje įvykusio antimusulmoniško protesto šalies premjeras ragina susimąstyti

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį, po šią savaitę įvykusio pasipiktinimą ir pasmerkimą sukėlusio protesto, kai prie vienos Stokholmo mečetės buvo sudegintas Koranas, paragino visuomenę laikytis rimties ir susimąstyti.
Ulfas Kristerssonas
Ulfas Kristerssonas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Sunku pasakyti, kokios bus pasekmės. Manau, kad yra daug žmonių, kurie turi pagrindo susimąstyti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Trečiadienį įvykęs incidentas, sutapęs su Saudo Arabijoje prasidėjusia trijų dienų trukmės musulmoniška Aukojimo švente (Id al Adha) ir kasmetinės piligrimystės į Meką pabaiga, visame musulmonų pasaulyje sukėlė pyktį.

Prieš kelerius metus iš Irako į Švediją pabėgęs 37 metų Salwanas Momika gavęs Švedijos policijos leidimą protestuoti prie didžiausios Stokholmo mečetės trypė Koraną, o paskui padegė kelis jo puslapius.

Protestuotojai Irako sostinėje ketvirtadienį trumpam buvo įsiveržę į Švedijos ambasadą.

„Žinoma, visiškai nepriimtina, kad į Švedijos ambasadas kitose šalyse neteisėtai įsilaužia žmonės“, – sakė U. Kristerssonas.

Visgi jis pridūrė, kad taip pat nebuvo jokios priežasties įžeidinėti kitus žmones, turėdamas omenyje S.Momikos veiksmus.

„Manau, kad vien todėl, kad kai kurie dalykai yra teisėti, jie nebūtinai yra tinkami“, – sakė švedų vyriausybės vadovas.

Švedijos policija, vadovaudamasi žodžio laisvės nuostatomis, suteikė vyrui leidimą rengti protestą, tačiau vėliau pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl agitacijos prieš etninę grupę, atkreipdama dėmesį į tai, kad jis įvykdė savo akciją taip arti mečetės.

Leidimas protestui buvo išduotas praėjus dviem savaitėms po to, kai Švedijos apeliacinis teismas atmetė policijos sprendimą neleisti surengti dviejų demonstracijų Stokholme, kurių metu turėjo būti deginamas Koranas.

Policija tuo metu rėmėsi saugumo sumetimais, atsižvelgdama į įvykius sausį, kuomet prie Turkijos ambasados sudeginus musulmonų šventąją knygą įsižiebė kelių savaičių trukmės protestai, kurių metu Turkijoje buvo raginama boikotuoti švediškas prekes ir dar labiau įstrigo Ankaros blokuojamas Švedijos siekis tapti NATO nare.

Po šio įvykio Turkija laikinai nutraukė NATO derybas su Švedija, o šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nepraleido progos pasmerkti ir naujausią incidentą.

Tačiau U. Kristerssonas pabrėžė, kad dar per anksti kalbėti apie šios savaitės įvykių pasekmes.

„Manau, kad dabar turėtume sutelkti dėmesį į teisingus dalykus, svarbu, kad Švedija taptų NATO nare. Turime spręsti svarbius ir didelius klausimus“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs