„Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas penktadienį BNS sakė, jog tikisi sukurti tvarius abipusius verslo ryšius, pagrįstus tik ekonomine logika.
„Atstovybės pavadinimas atspindi tai, kad turime didžiulį potencialą ekonominiams, kultūriniams mainams ir bendradarbiavimui. Bendradarbiausime kultūros, švietimo, technologijų ir ekonominiais klausimais“, – tikino E.Huangas.
Retorika išliko griežta
Lietuvos valdantieji taip pat neslėpė džiaugsmo dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Lietuvoje, nors opozicija šį sprendimą kritikavo. Tuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Taivaniečių atstovybė Vilniuje atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės.
R.Boruta: Taivano vadovybė perspėjama, kad bet koks nepriklausomybės siekis baigsis visiška nesėkme.
Tačiau URM pareiškimas nesustabdė Kinijos kritikos Lietuvai, kuri nuo pat pradžių perspėjo, kad atstovybei suteiktas Taivaniečių, ne Taibėjaus pavadinimas tikrai neliks be atsako.
-
Grupė Lietuvos parlamentarų nuvyko „draugiškai pasveikinti“ Taivaniečių atstovybės
-
Kinija „baisiu poelgiu“ vadina Lietuvos žingsnį leisti veikti Taivaniečių atstovybei
-
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas žada ekonomine logika grįstus santykius
-
U.Zeya: JAV atmeta bandymus kištis į Lietuvos sprendimą gilinti ryšius su Taivanu
Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta 15min sakė, kad Kinijos retorika Lietuvos atžvilgiu išliko labai griežta.
„Pirmiausia pasirodė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos komentaras. Jis pasirodė šiek tiek po vidurnakčio Kinijos laiku, o tai nėra labai įprasta. Kinijos spaudoje labai akcentuojama tai, kad ministerija oficialų komentarą pateikė vidury nakties“, – kalbėjo R.Boruta.
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime prabrėžiama tai, kad Lietuva šiuo sprendimu šiurkščiai pažeidžia vienos Kinijos principą.
„Taip pat pabrėžiama, kad užmezgant diplomatinius santykius Lietuva įsipareigojo laikytis vieningos Kinijos politikos ir pripažinti Pekiną visos šalies teisėtą valdžią. Taigi bandoma parodyti, kad Lietuva sulaužė diplomatinių santykių užmezgimo pradžioje duotą įsipareigojimą“, – paaiškino R.Boruta.
Lietuvos sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje netrukus sulaukė Pekino perspėjimų, kad „už visas iš to kylančias pasekmes atsakys Lietuva“.
Tiesa, kaip paaiškina R.Boruta, įspėjimų sulaukė ir Taivanas.
„Kinijos pareiškimas nėra nutaikytas tik į Lietuvą. Perspėjimai skamba ir Taivanui. Taivano vadovybė perspėjama, kad bet koks nepriklausomybės siekis baigsis visiška nesėkme“, – kalbėjo ekspertas.
Sulaukė žiniasklaidos dėmesio
Kokie galimi kiti Pekino žingsniai, kol kas lieka neaišku, nes Kinijos Užsienio reikalų ministerija nepatikslino, kokių veiksmų žada imtis. Tačiau R.Boruta neatmeta galimybės, kad galime sulaukti ir kibernetinių atakų.
„Manau, kad po atstovybės atidarymo bet kokios atsako galimybės yra įmanomos, atviros. Neatmesčiau, kad gali būti surengtos ir kibernetinės atakos. Tiksliai pasakyti, koks bus Pekino atsakas į Lietuvos ir Taivano glaudesnį bendradarbiavimą, yra sunku“, – kalbėjo RESC asocijuotas ekspertas.
Penktadienį Kinijos Užsienio reikalų ministerija surengė spaudos konferenciją, kurios metu žurnalistai klausė, kokių būtinųjų priemonių imsis Pekinas prieš Lietuvą.
„Ministerijos atsakymas buvo gana oficialus. Tačiau pabrėžta, kad Lietuva dėl tolesnių įvykių gali kaltinti tik save ir privalės susitaikyti su šio sprendimo padariniais. Ministerijos atstovas pasakė, kad „Lietuva turės pjauti tai, ką pasėjo“ ir pasiūlė patogiai įsitaisyti bei laukti atkirčio“, – sakė R.Boruta.
Lietuvos sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje sulaukė ir didelio Kinijos žiniasklaidos dėmesio.
R.Boruta: beveik skaitomiausia Kinijoje naujiena yra apie tai, kokių veiksmų Kinija gali imtis prieš Lietuvą.
„Kinijos žiniasklaida tiesiog raudonuoja antraštėmis, kuriose minima Lietuva. Nuo pat Lietuvos ir Kinijos konflikto pradžios peržiūriu Kinijos žiniasklaidos straipsnių, kuriuose minima Lietuva, statistiką.
Pastarosios dienos skaičiai rodo, kad visoje Kinijoje pagal unikalias peržiūras pirmajame dešimtuke yra dvi naujienos, kuriuose minima Lietuva. Viena jų yra antroje vietoje, kita – šeštoje. Jos parodo, kas įdomiausia yra pačiai visuomenei. Beveik skaitomiausia Kinijoje naujiena yra apie tai, kokių veiksmų Kinija gali imtis prieš Lietuvą“, – teigė R.Boruta.
