Jeigu kur nors pajūryje, toliau nuo kurortų, jus ištiktų nelaimė, tikėtina, kad skubios pagalbos nesulauksite. Kuriame nors vienkiemyje tarp dviejų kaimų įsiplieskus gaisrui, ugniagesiams gali tekti paklaidžioti ieškant ugnies židinio.
Bendru pagalbos telefonu 112 paskambinęs nelaimėlis vis dar yra užverčiamas klausimais apie įvykio detales bei nukentėjusio asmens duomenų prašymais. Po šios procedūros tą patį tenka aiškinti tarnybos, į kurią nukentėjusįjį nukreipia telefono 112 operatoriai, darbuotojams. Tik tuomet, nustatę įvykio aplinkybes ir išsiaiškinę nelaimės koordinates, pareigūnai skuba padėti.
Šios nekoordinuotai organizuojamos pagalbos priežastis – Lietuvoje stringanti bendrojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos numerio 112 plėtra. 2003 metais Lietuvoje pradėta diegti sistema dar negreit veiks darniai.
Jeigu kur nors pajūryje, toliau nuo kurortų, jus ištiktų nelaimė, tikėtina, kad skubios pagalbos nesulauksite.
Klimpsta detalėse
Ne Vilniuje numeriu 112 pagalbą kviečiantys gyventojai skundžiasi operatorių vangumu, atseit betiksliais jų klausimais ir gumos tempimu. Būta skandalingų atvejų, kai žmonės net mirdavo, taip ir nesulaukę operatyvios Bendrojo pagalbos centro (BPC) reakcijos. „Kol kas operatoriams tenka kamantinėti, ką skambintojas mato, kokiu keliu jis eina ir panašiai. Išklausinėjęs, kas ir kur atsitiko, operatorius sujungia su reikiama tarnyba. Deja, jos darbuotojai vėl klausinėja to paties“, – aiškino BPC viršininkas Artūras Kedavičius.
Jeigu numerio 112 infrastruktūra būtų išplėtota visoje Lietuvos teritorijoje, aprašymas su įvykio vieta tučtuojau nukeliautų tiesiai į artimiausią pagalbos tarnybos automobilį. „Jei įvykio vietą būtų galima nustatyti iškart, su nedidele paklaida galėtume matyti reikalingą regioną ir būtų aišku, kuri tarnyba turi pajudėti – važiuotų arčiausiai esantys gelbėtojai“, – teigė BPC viršininkas.
A.Kedavičiaus vadovaujamame centre šįmet jau buvo atvejis, kai suteikti pagalbą operatyviai buvo labai keblu. „Vieną naktį Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančiame miške automobilis atsitrenkė į medį, buvo sužaloti žmonės. Mums buvo sunku nustatyti, kur jie yra, kuri pagalbos tarnyba yra arčiausiai ir turi važiuoti. Streso ištiktas žmogus irgi tiksliai negalėjo nurodyti vietos, todėl jai išaiškinti prireikė laiko. Ilgokai aiškinomės ir nustatėme, kad tai buvo Elektrėnų savivaldybei priklausančios teritorijos iškyšulys, įsiterpęs tarp Trakų ir Vilniaus rajonų“, – LŽ pasakojo A.Kedavičius.
Reikėtų 90 mln. litų
Numerio 112 operatoriai su gaisrinės, greitosios pagalbos ir policijos darbuotojais priversti aiškintis aplinkybių detales, nes neturi jų darbą lengvinančios skaitmeninės įrangos. Kol kas jai pirkti BPC laukia lėšų iš valstybės. Ši įranga reikalinga ryšio operatorių duomenims apie geografinę nukentėjusiojo padėtį priimti. „Pagalbos telefonas 112 visoje šalyje veikia ir dabar, bet visa BPC infrastruktūra, užtikrinanti geresnį šio numerio darbą, yra tik Vilniaus mieste ir rajone – čia užtenka paskambinti vieną kartą. Tačiau pagrindinė 112 idėja – teikti pagalbą visoje Lietuvoje ir visoje Europoje. Kada galėsime teikti visavertes paslaugas kiekvienam nukentėjusiajam priklauso tik nuo šalies vadovų“, – sakė A.Kedavičius.
Anot jo, šiemet skiriamų biudžetinių lėšų užteks pradėtam pastatui Vilniuje statyti ir pradėti patalpų rekonstrukcijai Alytuje. „Tad lieka 1,5 mln. litų programinei įrangai įsigyti. Jeigu finansavimas labai vėluos, terminus reikės atidėti“, – sakė jis.
Pagal Vyriausybės nutarimą, iki 2013 metų, įskaitant pernykščius metus, lėšų poreikis šiems darbams atlikti – 90,7 mln. litų.
Ne Vilniuje numeriu 112 pagalbą kviečiantys gyventojai skundžiasi operatorių vangumu, atseit betiksliais jų klausimais ir gumos tempimu.
ES atidžiai stebi
112 yra bendras pagalbos numeris visose ES šalyse, todėl jo plėtra reglamentuota specialių direktyvų. Už vėlavimą įgyvendinti Europos pagalbos telefono 112 direktyvą Lietuva 2007 metų vasarą, pirmą kartą per narystės Bendrijoje istoriją, Europos Komisijos (EK) buvo paduota į teismą.
Pernai rudenį, nors ir pavėluotai, BPC pagaliau sukūrė mechanizmą, kuris padėtų nustatyti pagalbos prašančiojo buvimo vietą. „EK informavome apie pažangą. Ji dar spręs, skirti Lietuvai sankciją ar ne. Gali būti, kad procedūra bus nutraukta. Kol kas pagrindinis EK pateikiamas klausimas – kodėl negalima matyti skambinančiojo buvimo vietos visoje Lietuvos teritorijoje“, – aiškino A.Kedavičius.
Kad operatoriai greitai nustatytų skambinančiojo koordinates, Lietuva turėjo pakeisti Elektroninių ryšių įstatymą, o mobiliojo ryšio operatoriams skirti apytikriai 4 mln. litų kompensacijų už papildomą paslaugą. Kol veiks numeris 112, valstybė įmonėms „Omnitel“, „Tele 2“ bei „Bitė“ turės atlyginti išlaidas už vietai nustatyti reikalingos įrangos palaikymą.
Beje, šiais metais EK vasario 11-ąją paskelbė Europos pagalbos telefono 112 diena.
Vargs skambinantieji
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Klumbys mano, kad numerio 112 infrastruktūros plėtrą nukeliant į ateitį bus nuskriausti žmonės, ypač gyvenantys provincijoje. „Jau pati kūrimo pradžia buvo nelengva ir strigo. Kai viskas, regis, jau įsisuko, vėl mažinamas finansavimas. Manau, ateinančioje sesijoje komitetas į tai tikrai reaguos“, – LŽ sakė E.Klumbys.
Kad apkarpant BPC lėšas nukentės piliečių lūkesčiai, mano ir Virginijus Lepeška, Žinių ekonomikos forumo tarybos narys bei bendrovės „OVC Consulting“ direktorius. „Šitas svarbus projektas labai neatsakingai vilkinamas. Numeris iki šiol tinkamai neveikia, todėl gyventojams sukelia daug nepatogumų. Tad jei mums rūpi gyvenimo kokybė, šią sistemą reikia sukurti greitai ir efektyviai. Juk pinigai nėra milžiniški“, – teigė V.Lepeška.
