Atsakomybę už 15 gyvybių nusinešusį išpuolį Barselonoje ir dar keletą mažesnio masto atakų kitose Europos šalyse prisiėmė ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Katalonijos policija tikina išardžiusi teroristų kuopelę, pareigūnai atliko kratą vienam musulmonų dvasininkui priklausančiame bute. Dviejų įtariamųjų tėvas sakė, kad jo sūnūs radikalizacijos keliu pasuko būtent dėl vietinio imamo kaltės.
Tuo tarpu dešiniųjų pažiūrų laikraštis „La Razon“ pavadino Kataloniją „salafizmo Ispanijoje sostine“. Salafizmas – itin konservatyvi islamo atšaka.
Straipsnyje publicistas Alfonso Ussia puolė musulmonų ryšių su terorizmu klausimo vengiančius politikus ir neva nepakankamai rūpesčio pademonstravusius musulmonus.
Dėmesys iš „La Razon“ ir kitų žiniasklaidos priemonių Katalonijos musulmonus iškėlė į ne itin malonią rampos šviesą. Tiesa, yra nemažai nesutinkančių su tokia kraštutinių dešiniųjų nuomone – juk 2015-aisiais Barselonos mere buvo išrinkta progresyvi kairiųjų pažiūrų Ada Colau.
Statistiniais vyriausybės duomenimis, 2017-aisiais prieš atakas Katalonijoje buvo atlikta 11 antiteroristinių operacijų, suimti septyni ekstremizmu įtariami asmenys.
Šeštadienį dešimtys musulmonų rinkosi „La Rambla“ gatvėje – turistų pamėgtoje vietoje, kurioje mikroautobusas įsirėžė į minią. Jie skandavo „ne mano vardu“ ir „islamas nėra terorizmas“, taip pat laikė plakatus, ant kurių katalonų kalba buvo parašyta „mes visi esame Barselona“.
Barselonoje dirbantis kriminologas ir islamiškojo ekstremizmo ekspertas Davidas Garriga Guitartas sako, kad beveik iš 300 Ispanijos mečečių, 30 proc. stovi Katalonijoje.
Šiame regione gyvena apie 7,5 mln. žmonių, o visoje Ispanijoje yra 46,6 mln. gyventojų.
Statistiniais vyriausybės duomenimis, 2017-aisiais prieš atakas Katalonijoje buvo atlikta 11 antiteroristinių operacijų, suimti septyni ekstremizmu įtariami asmenys.
Šie skaičiai – didesni nei visoje likusioje Ispanijoje.
Paralelinės visuomenės
D.Garrigos Guitarto teigimu, jam nerimą kelia „paralelinės visuomenės“, ypač susitelkusios tokiose vietose kaip El Raval – Barselonos rajone, esančiame visai greta La Rambla gatvės. Šiame rajone gyvena daug musulmonų.
D.G.Guitartas: „Nekalbame apie išorinius getus – jie yra įsikūrę vidury urbanistinių centrų. Tačiau žmonės yra izoliuoti, kai kurie imamai nekalba ispaniškai.“
El Raval dažnai vadinamas Barselonos Molenbeku – taip jis sulyginamas su Briuselio rajonu, kuriame veikia islamistinių ekstremistų tinklas.
„Nekalbame apie išorinius getus – jie yra įsikūrę vidury urbanistinių centrų, – sakė D.Garriga Guitartas. – Tačiau žmonės yra izoliuoti, kai kurie imamai nekalba ispaniškai.“
D.Garriga Guitartas įspėjo, kad būtent El Raval rajone gyvenantys musulmonai gali būti viena iš vadinamųjų „paralelinių visuomenių“.
Vis dėlto šeštadienio demonstracija įrodė, kad atakų sukeltas pyktis paskatino Katalonijos musulmonus imtis veiksmų. Šiame regione islamą išpažįstančiųjų bendruomenei priklauso apie 500 tūkst. žmonių.
„Mes prašome atleisti šeimoms ir sieloms, kurios nesugebėjo pasirūpinti tais žmonėmis“, – sakė Javidas Mughalas, laikraščio „El Mirador dels Immigrants“, skirto naujai atvykstantiems migrantams, direktorius. Leidinio redakcija yra įsikūrusi El Raval rajone.
J.Mughalas: „Turime būti budrūs – jei matome keistus dalykus, turime pranešti apie juos policijai. Tai liečia mus visus.“
J.Mughalas, kurio vadovaujamas laikraštis leidžiamas urdų, ispanų ir katalonų kalbomis, įspėjo musulmonus išlaikyti budrumą susidūrus su galimu ekstremizmu.
„Turime būti budrūs – jei matome keistus dalykus, turime pranešti apie juos policijai. Tai liečia mus visus“, – tikino laikraščio direktorius.
Įtariami džihadistai kopijavo vieną iš daugelio Europoje įvykdytų teroristinių išpuolių, kai transporto priemonės panaudojamos kaip ginklai.
Primityviai, tačiau mirtinai taktikai beveik neįmanoma užkirsti kelio. Tokio pobūdžio išpuoliai buvo įvykdyti Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Ispanijoje.
Išaugusi ksenofobija
J.Mughalas pripažino musulmonų bendruomenės svarbą siekiant užkirsti kelią ekstremistų atakoms, tačiau guodėsi dėl augančios ksenofobijos. „Jei rajone gyvena nusikaltėlis, dar nereiškia, kad visas rajonas yra už tai atsakingas“, – pridūrė J.Mughalas.
Kol šalis vis dar gedi, o žiniasklaidoje dominuoja informacija apie išpuolio vykdytojo paiešką, žmonės išgyvena įvairius jausmus.
Vargu ar užpuolikai buvo tikri musulmonai, kadangi jų veiksmai „prieštarauja Alachui“. Samiras mano, kad tokių dalykų negalėtų padaryti nė vienas Dievą tikintis žmogus.
„Tvirtinama, kad išpuolį įvykdė musulmonai. Tai – nesąmonė“, – sakė vienoje iš El Raval rajono mečečių sutiktas 32 metų amžiaus inžinerijos studentas Samiras.
Jo teigimu, vargu ar užpuolikai buvo tikri musulmonai, kadangi jų veiksmai „prieštarauja Alachui“. Samiras mano, kad tokių dalykų negalėtų padaryti nė vienas Dievą tikintis žmogus.
„Jokia religija to nepalaiko, – sakė Samiras. – Aš nemanau, kad jie yra praktikuojantys.“
Vaikinas kaltino socialinę izoliaciją, itin būdingą Vakarų kultūroms – ji dar labiau sustiprėja tuomet, kai kas nors islamo vardu vykdo nusikaltimus. „Lengva manipuliuoti vienišo žmogaus nusivylimu“, – tikino Samiras.
Pašnekovas pridūrė, kad nepaisant to, ar Barselonos atakos vykdytojai buvo musulmonai, išpažįstantieji islamą privalo padėti esantiems bėdoje ir grąžinti juos į teisingą kelią.
Tuo tarpu kiti išpažįstantieji islamą atsakymų ieško už bendruomenės ribų.
Kelionių agentūrų tinklui vadovaujanti Huma Jamshed Bashir, anksčiau dirbusi sprendžiant priverstinės santuokos ir moterų teisių klausimus, sako, kad ketvirtadienio ataka buvo „visiška vyriausybės saugumo sistemos nesėkmė“.
„Taip, yra keletas mažų radikalių žmonių grupių, tačiau tai dar nereiškia, kad jie yra teroristai, – sakė 51 metų amžiaus H.Jamshed Bashir. – Todėl vyriausybė turi imtis priemonių, kad priartėtų prie tų grupių ir pakeistų jų mąstymą.“
H.Jamshed Bashir: „Nėra visiems atviros mečetės. Jei paklausi bet kurio musulmonų lyderio, jis sakys „taip, jai galima įeiti, ji gali melstis“. Tačiau jie sakys, kad neturi dviejų prausyklų, kad neturi atskirų patalpų melstis moterims.“
H.Jamshed Bashirs sutinka, kad musulmonų vaidmuo kovoje su ekstremizmu yra svarbus.
Ji tikino, kad musulmonai turėtų propaguoti atviresnės bendruomenės įvaizdį, pavyzdžiui, įtraukti daugiau moterų.
„Nėra visiems atviros mečetės. Jei paklausi bet kurio musulmonų lyderio, jis sakys „taip, jai galima įeiti, ji gali melstis“. Tačiau vėliau jie sakys, kad neturi dviejų prausyklų, kad neturi atskirų patalpų melstis moterims“, – sakė H.Jamshed Bashir.
Tuo tarpu kriminologas D.G.Guitartas siūlo kitokį būdą spręsti terorizmo problemą. Jo manymu, svarbiausia kovoje su ekstremizmu yra integruoti jaunus musulmonus į visuomenę.
„Turime labai stengtis, kad užkirstumėme kelią (ekstremizmui – red.), – sakė D.G.Guitartas. – Turime sustabdyti šios ideologijos augimą nuo pat šaknų... Tam reikės visuomenės pastangų.“
