Kruviniausia diena per pastarųjų trijų mėnesių demonstracijas tapo šeštadienis, kai per saugumo pajėgų ir protestuotojų susirėmimus buvo sužeista beveik 400 žmonių.
Policija į demonstracijų dalyvius šaudė guminėmis kulkomis, panaudojo ašarines dujas, juos vaikė panaudodama vandens patranką. Savo ruožtu protestų dalyviai atsakė į pareigūnus mėtydami grindinio akmenis, fejerverkus ir kitus objektus, rašo „The Washington Post“.
Nepaisant smurto, protestai bei susirėmimai tęsėsi ir sekmadienį.
Laikraštis pastebi, kad demonstracijų dalyvių nuotaika pasikeitė. Iš pradžių antivyriausybinės demonstracijos dainomis ir šokiais priminė vakarėlius – apie tai anksčiau rašė 15min, o šįkart nuotaika buvo slogi.
Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ pasmerkė policiją dėl „perdėtos jėgos“ panaudojimo išvaikant protestuotojus.
„Chaoso ir anarchijos link“
Tyrimų centro „Carnegie“ Vidurio Rytų centro direktorė Maha Yahya „The Washington Post“ sakė, kad „Libanas stumiamas chaoso ir anarchijos link“.
„Tai šalis, kurios ekonomika smunka, tarp jaunų žmonių yra vis didesnis nepasitenkinimas, dalykai greitai gali tapti nebekontroliuojami. Tai tik laiko klausimas“, – laikraščiui sakė M.Yahya.
Amerikos universiteto Beirute dėstytojas Bacharas el-Halabas teigė, kad pasiektas taškas, iš kurio nebėra kelio atgal.
„Jie 90 dienų taikiai protestavo gatvėse ir niekas jų nesiklausė“, – B.el-Halabas sakė „The Washington Post“.
„The Washington Post“ rašo, kad, akivaizdu, jog demonstracijų dalyviai siekė eskalacijos. Jauni vyrai įspėjo stebėtojus, kad planuoja pulti saugumo pajėgas. Esą jie policininkus puolė fejerverkais, akmenimis, išrautais medžiais ir gėlių vazonais.
Protestuotojai sakė pasirinkę agresyvesnę formą, nes po trijų mėnesių taikių demonstracijų nebuvo sudaryta nauja vyriausybė, nepalengvėjo šalies ekonominė krizė.
Darbdaviai nustojo mokėti atlyginimus, ligoninėse ima trūkti būtiniausių vaistų, žmonės ima alkti.
Kai kurie protestuotojai nerimauja, kad į demonstracijas infiltruojasi žmonės, siekiantys jas radikalizuoti. Prasiveržęs protestuotojų smurtas pateisintų griežtą susidorojimą su jais ir atbaidytų eilinius piliečius nuo dalyvavimo demonstracijose.
Konfrontacinė taktika lėmė mažesnį demonstracijų dalyvių skaičių, pastebi „The Washington Post“.
„Čia yra provokatorių, – laikraščiui sakė 22 metų protestų dalyvis Elias, nesutikęs atskleisti pavardės. – Tie žmonės nepalaiko protestų, jie nori suteršti mūsų vardą.“
„Tarsi kišenpinigiai“
„Vox“ rašo, kad nors protestai prasidėjo spalį, juos išprovokavęs nepasitenkinimas kaupėsi metų metus: gyventojai piktinasi politinio elito, ėmusio valdyti šalį 1990 metais pasibaigus Libano pilietiniam karui, korupcija.
Be to, Libanas išgyvena vieną didžiausių ekonominių krizių per pastaruosius dešimtmečius. Anot „Reuters“, ekonominis augimas šiemet nukrito iki 0 proc., šiuo metu bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 55 mlrd. dolerių (49,62 mlrd. eurų). Nedarbas tarp jaunesnių nei 35 metų amžiaus žmonių siekia 37 proc. Kylant kainoms, nukrito Libano svaro vertė.
Pastaruosius 20 metų Libanas naudojo JAV dolerius ir Libano svarus. Vienas JAV doleris – apie 1,5 tūkst. Libano svarų.
Teoriškai tai neturėtų kelti problemų, tačiau norint išlaikyti sistemą, Libanui nuolat reikia į šalį įplaukiančių dolerių – anksčiau tai pavykdavo pritraukiant investuotojus.
Tačiau situacija pradėjo darytis įtempta, kai vietos bankai buvo reikalaujami mokėti aukštas palūkanas, kurias pažadėjo investuotojams. Taip pat tapo sudėtinga pritraukti investuotojus, kurie nebijotų regiono nestabilumo.
Galiausiai bankai pradėjo reguliuoti, kiek pinigų žmonės išsigryninti ar pervesti. Neturėdami prieigos prie pinigų – net jei jų turi savo banko sąskaitose – žmonės negali padengti elementarių išlaidų, pavyzdžiui, susimokėti už nuomą. Galiausiai žmonės išėjo į gatves.
„Mačiau moterį maldaujančią banko darbuotojo – maldaujančią tikrąja to žodžio prasme – klūpinčią ant grindų, jas bučiuojančią, prašančią pinigų“, – prancūzų portalui „France 24“ sakė 68 metų konsultantas iš Libano Khaledas Taki.
Kh.Taki: „Jie turi tavo pinigus, jie tau juos duos, kai patys to norės, tarsi tėvas duotų sūnui kišenpinigius.“
„Jie turi tavo pinigus, jie tau juos duos, kai patys to norės, tarsi tėvas duotų sūnui kišenpinigius“, – portalui sakė jis.
„Al Jazeera“ rašo, esą Pasaulio bankas paskelbė, kad Libane skurdo lygis gali išaugti 20 proc., jei nebus rasta išeičių iš politinės ir ekonominės aklavietės. Vadinasi, tokiu atveju pusė Libano populiacijos gyvens skurde.
Buvęs premjeras Saadas Hariri atsistatydino dar spalio pabaigoje, naujos vyriausybės formavimas pavestas buvusiam švietimo ministrui, universiteto profesoriui Hassanui Diabui.
Protestuotojai reikalauja, kad naująją vyriausybę sudarytų nepriklausomi ekspertai ir joje nebūtų jokių senųjų politinių partijų atstovų, tačiau siekiant galutinai suformuoti ministrų kabinetą, regis, nebuvo padaryta jokios pažangos.
Protestai šalyje prasidėjo prieš dabar jau atgal į stalčių sukištus planus apmokestinti skambučius programėle „WhatsApp“, tačiau greitai išsiplėtė.
