Sekite 15min Google
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose kandidatus leista kelti tik septynioms valstybės patvirtintoms partijoms, kurios visos iš esmės pritarė prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo darbotvarkei.
Valdančioji partija „Adilet“ surinko daugiau nei 70 proc. balsų ir užsitikrino daugumą iš 145 parlamento vietų, o kitos keturios partijos taip pat gavo mandatų.
Kelioms kitoms opozicinėms grupėms buvo uždrausta dalyvauti balsavime.
„Nors rugpjūčio 23 dieną įvykę pirmalaikiai parlamento rinkimai techniškai buvo gerai parengti, jie vyko aplinkoje, kurioje trūko politinio pliuralizmo“, – sakoma ESBO stebėtojų pareiškime.
„Politinį pasirinkimą ribojo aiškių politinių alternatyvų trūkumas, nes visos rinkimuose dalyvavusios partijos rėmė dabartinio prezidento politiką“, – pridūrė grupė.
ESBO taip pat apkaltino 2026 metais įkurtą valdančiąją partiją „Adilet“ turint „nepagrįstą pranašumą“, teigdama, kad jos kampanijos renginiai kartais sutapdavo su nemokamais viešaisiais renginiais, kuriuos organizavo pareigūnai.
Nei Kazachstanas, nei „Adilet“ kol kas viešai neatsakė į ESBO kaltinimus.
Šie rinkimai buvo pirmieji, surengti pagal naująją Kazachstano konstituciją: buvo panaikintas senatas ir sukurta nauja vienerių rūmų teisėkūros institucija, taip pat panaikinti kadencijų apribojimai, kurie būtų buvę taikomi K.Ž.Tokajevui.
Kritikų teigimu, šios priemonės dar labiau sustiprino K.Ž.Tokajevo valdžią Kazachstane – didžiulėje Vidurinės Azijos šalyje, besiribojančioje su Rusija ir Kinija.
