Dar iki Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m., Maskvos Raudonojoje aikštėje gegužės 9-ąją buvo galima išvysti ne vieną užsienio lyderį, tarp jų ir Lietuvos.
Tačiau dėl agresyvios ir grobuoniškos Maskvos politikos užsienio svečių, norinčių būti šią dieną centrinėje Maskvos aikštėje, gretos apretėjo iki minimumo. Šiemet į Rusijos sostinę geriausiu atveju atvyks vos kelių šalių atstovai, tarp jų – Kazachstano ir Tadžikijos lyderiai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino, kad „kitų ir nekvietė, nes data ne jubiliejinė“. Tačiau kitiems tapo akivaizdu – Rusija tampa vis labiau izoliuota valstybe.
Tačiau patiems rusams, panašu, tai netrukdo. Nors „dėl saugumo sumetimų“ masinės eisenos daugybėje miestų šiemet atšauktos, „Pergalės diena“ jau seniai jiems tapo sakralinė ir proga pasakyti pasauliui, kad jie „nugalėjo fašizmą“ ir yra „tauta nugalėtoja“.
Ši retorika įgyja ne tik verbalinę prasmę, nes remdamasi „tautos nugalėtojos“ ir „didžiosios sovietinės praeities“ lozungais, Rusija vykdo savo agresyvią politiką, o šalies gyventojai remia tokius Kremliaus veiksmus, kaip žiaurus karas Ukrainoje.
