Buvęs viceprezidentas ir įtariamas perversmo organizatorius Emmersonas Mnangagwa toli gražu nepriklauso demokratinei opozicijai. Jis visada buvo R.Mugabės partijos „Zanu-PF“ ramstis – ėjo iždininko ir visų bijomo saugumo ministro pareigas.
Beveik visi kaltinimai korupcija ir žmogaus teisių pažeidimais, metami R.Mugabei, galioja ir artimam jo padėjėjui E.Mnangagwai.
„Kaip piliečiai, mes esame išsigandę, kad tai – tas pats, kaip ir anksčiau, – sakė pastorius ir aktyvistas Evanas Marawire. – Tie žmonės sukūrė sistemą, metų metus vykdžiusią represijas ir žudžiusią žmones.“
Kiek anksčiau šį mėnesį, dar prieš įvykdant perversmą, pasigirdo kalbos, kad E.Mnangagwa – potencialus prezidento įpėdinis. Manoma, kad prie pučo įgyvendinimo prisidėjo ir politinio elito nesutarimai dėl valdžios.
Šią savaitę sostinėje Hararėje susirinkę politinio elito lyderiai bando sudaryti susitarimą, leidžiantį E.Mnangagwai tapti Zimbabvės lyderiu ir valdžioje išlaikyti partiją „Zanu-PF“.
D.Mavhinga: „Greičiausiai tai bus „rūmų perversmas“ – kai lyderį pakeitęs priklauso tai pačiai stovyklai.“
„Greičiausiai tai bus „rūmų perversmas“ – kai lyderį pakeitęs vadovas priklauso tai pačiai stovyklai“, – mano Dewa Mavhinga, organizacijos „Human Rights Watch“ Pietų Afrikos padalinio direktorius. Jis nesitiki, kad naujasis režimas šalyje suteiks daugiau laisvių.
„Mnangagwa buvo dešinioji Mugabės ranka dar prieš nepriklausomybės paskelbimą ir pastaruosius 37 metus, – mano D.Mavhinga. – Atsižvelgiant į istoriją, naivu tikėtis, kad jis gerbs žmogaus teises.“
75 metų amžiaus E.Mnangagwa dar nuo kovų už nepriklausomybę laikų žinomas „krokodilo“ pravarde. Tiesa, jo nepalaiko net jaunimas.
Vis dėlto šalį tokį ilgą laiką valdžius vienam žmogui, daugelis zimbabviečių džiaugtųsi net ribotomis reformomis. E.Marawire teigė besitikintis bent jau „tam tikro reikšmingų pokyčių lygio, net jei jie nėra galutiniai“.
Ekonominės reformos
Manoma, kai daugiausia dėmesio E.Mnangagwa kreiptų į ekonominius sunkumus, dėl kurių milijonai zimbabviečių išvyko į užsienį, o likę šalyje vargiai suduria galą su galu.
St.Doranas: „Jis tam tikrais klausimais turės elgtis kitaip nei Mugabe. Jis norės atitolinti save nuo jų bendros praeities.“
„Jis (E.Mnangagwa – red.) tam tikrais klausimais turės elgtis kitaip nei Mugabe. Jis norės atitolinti save nuo jų bendros praeities“, – teigė Stuartas Doranas, istorikas ir knygos apie R.Mugabės kilimą į valdžią „Kingdom, Power, Glory“ autorius.
„Įtariu, kad jis save bandys pristatyti tarsi kinų ekonomikos reformatorių Deng Xiaopingą, kuris panaikins korupciją ir liberalizuos ekonomiką“, – teigė St.Doranas.
Panašu, kad politinė sistema, leidusi „Zanu-PF“ išlikti valdžioje ir susidoroti su opozicija, nebus keičiama. Kiniją E.Mnangagwa mato tarsi pavyzdį, kad šalis gali klestėti derinant ekonomikos liberalizavimą ir griežtą politinę kontrolę.
Kinija E.Mnangagwai ilgą laiką buvo pavyzdys ir įkvėpimas. Būsimasis Zimbabvės lyderis Kiniją pirmą kartą aplankė septintajame dešimtmetyje, kur buvo apmokytas kaip kovotojas partizanas. Nuo to laiko E.Mnangagwa atvirai žavėjosi šios šalies vyriausybe.
E.Mnangagwa: „Turime žinoti, kad investicijos skiriamos tik ten, iš kur gaunama naudos. Todėl turime užtikrinti, kad sukursime aplinką, kurioje investuotojai bus laimingi panaudodami savo pinigus.“
„Prieš šešiasdešimt metų niekas nemanė, kad Kinija vieną dieną taps tokia galinga, kokia yra dabar. Tai buvo kaimiška šalis, Vakarai ją ignoravo. Tačiau ar šiandien galite pasakyti bent šios planetos šalį, kuri ignoruoja Kiniją?“ – prieš dvejus metus E.Mnangagwa kalbėjo Kinijos valstybinio transliuotojo „CCTV“ eteryje.
Jis su šia šalimi palaikė finansinius ir profesinius ryšius, vieną iš savo sūnų išsiuntė mokytis kinų kalbos ir Kinijos universitete įgyti mokslinį laipsnį.
Pekinas įvertino tokią pagarbą. Vis dėlto daug Zimbabvėje investuojanti Kinija ne kartą reiškė nusivylimą R.Mugabės sukelta žala ekonomikai.
„Turime žinoti, kad investicijos skiriamos tik ten, iš kur gaunama naudos. Todėl turime užtikrinti, kad bus sukurta aplinka, kurioje investuotojai bus laimingi panaudodami savo pinigus“, – tame pačiame interviu kalbėjo E.Mnangagwa.
Grėsmė demokratijai
St.Doranas perspėjo, kad, E.Mnangagwai tapus naujuoju šalies lyderiu, zimbabviečių laukiamos demokratinės reformos gali dar labiau nutolti.
„Įmanoma, kad jis, autokratiją paversdamas ekonomiškai patrauklesne ir gyvesne, Zimbabvėje dar labiau įtvirtins autoritarizmą“, – mano St.Doranas.
D.Mavhinga: „Dėl palengvėjimo, apėmusio pasibaigus Mugabės erai, žmonės dabar gali to nematyti ar nesuprasti, tačiau Zimbabvei, kaip konstitucinei demokratijai, gresia didžiulis pavojus.“
Kovoje su R.Mugabe pasitelkdamas kariuomenę, E.Mnangagwa tik dar labiau pablogino jau egzistuojančią problemą.
Nuo nepriklausomybės paskelbimo šalies kariuomenė labai politizuota. Generolai ir į pensiją išėję pareigūnai užima daugumą politinių postų, tačiau jų vaidmuo dažniausiai – užkulisinis.
„Dėl palengvėjimo, apėmusio pasibaigus Mugabės erai, žmonės dabar gali to nematyti ar nesuprasti, tačiau Zimbabvei, kaip konstitucinei demokratijai, gresia didžiulis pavojus“, – teigė D.Mavhinga.
„Pastarosiomis dienomis kariuomenė atvirai demonstravo savo įtaką, parodė netoleruosianti jai prieštaraujančios politinės pozicijos. Todėl atsiranda pseudodemokratijos rizika: kiekvienas bus laukiamas prisijungti prie kariuomenės vyriausybės ir taip pat lengvai iš jos pašalinamas“, – sako D.Mavhinga.
