Remiantis oficialiais duomenimis, afroamerikiečiai sudaro mažiau nei 14 proc. JAV populiacijos, tačiau 2019 metais iš tūkstančio policijos nušautų žmonių 23 proc. buvo afroamerikiečiai.
Pastaraisiais mėnesiais JAV sukrėtė ir greitosios medicinos pagalbos technikės Breonnos Taylor nužudymas. Kovą 26 metų afromerikietę policininkai nušovė reido jos bute metu tiriant prekybos narkotikais tinklą.
Luisvilio policija tikina, kad pirmas į pareigūnus šovė su B.Taylor lovoje kartu buvęs jos vaikinas Kennethas Walkeris.
Anot pareigūnų, vienas policininkas buvo pašautas į koją. B.Taylor artimieji tikina, kad policininkai neprisistatę įsiveržė į butą, o K.Walkeris esą gynėsi. Savo ruožtu pareigūnai tikina kelis kartus pasibeldę ir prisistatę, nors jiems buvo išduotas to nedaryti leidžiantis orderis.
Nesuveikusios priemonės
Pasak mokslininko ir analitiko su policijos brutalumu kovoti skirtoje platformoje „Campaign Zero“ Samuelio Sinyangwe, daug pasiūlytų priemonių, kurios turėjo sumažinti policininkų smurtą, nebuvo efektyvios.
Kai 2014 metais Fergusone baltaodis pareigūnas nušovė 18-metį afroamerikietį Michaelą Browną, buvo tikimasi, kad problemą gali išspręsti technologijos: esą kūno vaizdo kameros paverstų pareigūnus labiau atskaitingus.
Tačiau 2015 metais jau 95 proc. didelių JAV policijos departamentų naudojo kūno vaizdo kameras ar buvo įsipareigoję tai padaryti, tačiau tyrimai rodo, kad kameros policininkų elgesiui nepadarė beveik jokios įtakos – jėgos panaudojimo ir skundų jų atžvilgiu mastas buvo beveik toks pat, įvairių tyrimų rezultatus cituoja „The New York Times“.
„The New York Times“ redaktorius Spenceris Bokatas-Lindellas rašo, kad, nepanašu, jog veikia ir strategijos, skirtos sumažinti rasinį policininkų nusistatymą.
Kriminalinio teisingumo reformų grupės tikino, kad jei policijos pajėgas sudarytų įvairių rasių atstovai, šis nusistatymas galėtų būti mažesnis.
Tačiau kriminalinio teisingumo profesorė Mičigano universitete Jennifer Cobbina nustatė, kad tai tikriausiai nebūtų veiksminga. Pavyzdžiui, Baltimorėje policijos pajėgas sudaro daugiausia ne baltaodžiai, tačiau 2016 metais šiame departamente nustatyta rasinio nusistatymo tendencija.
Vis dar vertinama, ar mokymai, skirti kovoti su nusistatymu, yra veiksmingi.
„Gali atkreipti žmonių dėmesį į galimybę, kad toks nusistatymas egzistuoja ir paveikia juos, tačiau tai ne tas pats, kas neleisti tam nusistatymui paveikti jų mąstymo“, – „The New York Times“ cituoja Berkelio koledžo psichologą Jacką Glaserį, tyrinėjantį rasinius stereotipus.
Suprasti policijos atsiradimo istoriją
Kriminalinio teisingumo profesorė Keano universitete Connie Hassett-Walker „The Conversation“ rašo, kad egzistuoja du istoriniai naratyvai apie amerikiečių teisėsaugos kilmę.
„Policijos pietinėse valstijose, kurioje buvo vergovė, šaknys siekia vergų patrulius – iš baltaodžių savanorių sudarytos kuopos, kuriems suteikta galia prižiūrėti su vergove susijusių įstatymų įgyvendinimą.
Jie aptikdavo ir sugrąžindavo pabėgusius vergus, malšindavo vergų sukilimus ir bausdavo vergus, kurie iš tikrųjų ar manomai pažeisdavo plantacijų taisykles“, – rašo C.Hassett-Walker.
Pasak profesorės, vergų patruliai galėdavo per prievartą įsiveržti į bet kieno namus nepriklausomai nuo rasės, jei turėdavo įtarimų, kad ten būdavo slepiami nuo vergovės pabėgę asmenys.
Profesorė „The Conversation“ rašo, kad kiti moderniosios teisėsaugos pirmtakai – centralizuoti municipalinės policijos departamentai, pradėję formuotis XIX a. pradžioje Bostone.
Pirmąsias policijos pajėgas daugiausia sudarė baltaodžiai vyrai, kurie daugiau dėmesio skyrė atsakui į suirutę, o ne nusikaltimams.
Rytų Kentukio universiteto kriminologas Garry Potteris aiškina, kad iš policininkų buvo tikimasi kontroliuoti „pavojingą žemiausiąją klasę“, kuriai priklausė afroamerikiečiai, imigrantai ir neturtingieji.
Kas galėtų padėti?
Nors policijos įvykdomų nužudymų skaičius nuo 2013 metais smarkiai nesumažėjo, situacija kai kuriose šalies dalyse, ypač miestuose, pagerėjo.
Panašu, kad nužudymų skaičių sumažino griežtesni ribojimai, kada ir kaip pareigūnai gali panaudoti jėgą – pavyzdžiui, šauti į važiuojančią transporto priemonę. 2016 metais San Fransisko policijos departamentui įgyvendinus tokias reformas, 2019 metais policijos jėgos panaudojimas buvo sumažėjęs 30 proc.
„The New York Times“ rašo, kad padėti gali ir pareigūnų apmokymas, kaip atpažinti psichinių ligų atvejus ir su jais susidoroti. Pavyzdžiui, San Antonijaus policija įsteigė savo psichinės sveikatos dalinį, kiekvienam pareigūnui privaloma dalyvauti 40-ies valandų trukmės krizės intervencijos mokymuose. Nacionalinis vidurkis siekia 6 valandas.
Kriminalinio teisingumo tyrėjai ragina Pentagoną atsisakyti praktikos aukoti karinę įrangą vietos teisėsaugos tarnyboms. Tyrimas rodo, kad tai skatina smurtą prieš pareigūnus, taip pat lemia didesnį policijos vykdomą nušovimų skaičių.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad JAV daug žmonių turi ginklus.
„Ten, kur daug civilių turi savo ginklus, mirtini policijos šaudymai vyksta dažniau“, – sakė profesorius Davidas Hemenway iš Harvardo T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos.
Buvęs Burlingtono policijos viršininkas Brandonas del Pozo rašo, kad dėl išskirtinai didelio ginklų skaičiaus JAV neįmanoma, kad policininkai būtų neginkluoti. Tačiau padėti galėtų būti specialūs pareigūnų apmokymai.
„Pareigūnų apmokymas veikti taip, tarsi jų ginklai būtų draudimo polisai, o ne įtikinimo priemonė, pakeis tautos policijos darbą. Kiekvieną pilietinį saugesniu vers jaustis policijos pareigūnai, kurių pirmasis instinktas yra komunikuoti su žmonėmis, su kuriais jie susiduria“, – B.del Pozo cituoja „The New York Times“.
Pareigūnų solidarumo išraiškos
Po G.Floydo nužudymo įsižiebusiuose protestuose matyti ir solidarumo apraiškų. Pavyzdžiui, Koral Geiblse netoli Majamio klūpantys policijos pareigūnai meldėsi kartu su protestuotojais.
Dviejų policijos departamentų atstovai kreipėsi į minią ir atsakė į jų klausimus. „Šie džentelmenai už manęs pasisako už teisingumo vykdymą, kaip ir jūs prašote“, – „CBS Miami“ cituoja Ki Biskeino policijos vadą Charlesą Pressą.
Panašus vaizdas buvo matomas kai kuriose Niujorko vietose. Nors čia būta susidūrimų tarp pareigūnų ir riaušininkų, policininkams priklaupus protestuotojai skandavo „ačiū“.
Vašingtone grupė pareigūnų atsiklaupė šalia viešbučio „Trump International Hotel“. „CBS News“ žurnalistė Julia Boccagno rašė, kad protestuotojai iškart prapliupo džiaugsmu.
Internete išplito nuotraukos iš Hjustono, kuriose – policijos vadas Artas Acevedo besišnekučiuoja su protestuotojais.
Vašingtone policijos vadas Steve'as Mylettas priklaupė demonstruodamas solidarumą protestuotojams. „Esame čia su jumis, ne prieš jus“, – jis sakė miniai.
„Tai yra tai, ko žmonės bendruomenėje nori. Jie iš tikrųjų nori, kad prie jų prisijungtų policijos departamentai. Jie nori pajusti pasitikėjimo jausmą“, – CNN rašo teisėsaugos analitikas Cedricas Alexanderis.
