„Nesvarbu, ar tai būtų kariniai įsipareigojimai, ar intensyvesnė parama, pretenzija, kad NATO šiuo metu gali padėti pasiekti pergalę Ukrainoje, ar užtikrinti ją vėliau, skatina šalies vadovus atidėti susitaikymą su sunkia padėtimi. Be to, tai kelia grėsmę, kad NATO narės, nesulaukusios saugumo grąžos, nukentės dar labiau“, – rašoma straipsnyje.
Melagingi pažadai
Praeitais metais Ukrainai nepavykus pasiekti kontrpuolimo tikslų, Kyjivas, ko gero, po truputį ėmė suprasti, kad jo pajėgos negali atkovoti daugiau savo teritorijos.
Nepaisant didelės Vakarų pagalbos antplūdžio, Ukrainai gali būti sunku išlaikyti tai, ką turi, pažymėjo straipsnio autoriai.
Pasak jų, ši aplinkybė rodo, kad jis turėtų pradėti svarstyti derybas su Maskva dėl konflikto užbaigimo ar net įšaldymo paliaubomis, kol padėtis mūšio lauke nepablogėjo ir nesumažėjo galimybės derėtis.
„Tačiau vietoje to Vašingtonas ir Europos sostinės, deja, tik sustiprina – bent jau retoriškai – ir sako, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO. Tiesą sakant, prieš viršūnių susitikimą propagavę miglotą „tiltą į galimą Ukrainos narystę“, NATO lyderiai susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę“, – rašo „Politico“.
Birželį JAV taip pat pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Kyjivu. O JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas užsiminė, kad NATO instruktorių dislokavimas Ukrainoje yra neišvengiamas.
Tačiau leidinyje pabrėžiama, kad būtų neprotinga priimti Ukrainą į NATO – nei dabar, nei kada nors vėliau.
„Bet koks galimas Ukrainos įstojimo scenarijus kelia neišsprendžiamą dilemą: šalis negali būti priimta, kol ji kariauja su Rusija, visų pirma todėl, kad tai iš karto įstumtų NATO ir Rusiją į branduolinę krizę. Be to, bet koks įsipareigojimas ginti Ukrainą ateityje nebūtų patikima atgrasymo priemonė.“
Pabrėžiama, kad Aljanso garantas – Jungtinės Valstijos – jau aiškiai parodė, kad nekovos ir nerizikuos branduoliniu karu dėl Ukrainos, net jei pastarajai iškiltų pavojus išlikti, nes Jungtinės Valstijos neturi gyvybiškai svarbių interesų.
„Paprastai tariant, Vakarų pažadai yra tuščios kalbos, o Ukrainos narystė NATO šiuo metu nesvarstoma. E.Macrono pasiūlymas (dėl karių siuntimo – 15min) atrodo gana lengvabūdiškas, o JAV paktas iš esmės yra simbolinis“, – dėsto „Politico“.
Realus pavojus
Straipsnio autorių nuomone, net ir melagingi pažadai gali kelti realų pavojų, ir tai gali pasireikšti keliais būdais.
Pirma, bet kokia Ukrainos narystės NATO perspektyva, kad ir kokia abejotina ji būtų, išsaugo pagrindinę karo priežastį ir suteikia Rusijai paskatą tęsti konfliktą, kad užkirstų kelią tai narystei. Kaip ir 2021 m. gruodį Rusijos pateiktuose sutarčių projektuose ir 2022 m. kovą bei balandį vykusiose Stambulo derybose, bet kokia rezoliucija neišvengiamai priklausys nuo to, ar Ukraina įstos į NATO.
Antra, melagingi pažadai skatina klaidingas viltis, kurios tik įkvėps Ukrainą „toliau vykdyti savo nesėkmingą strategiją susigrąžinti visas prarastas teritorijas“ ir vengti derybų su Maskva.
Tvirtinama, kad šiuo metu Ukrainai tikriausiai geriausia išeitis yra įsitvirtinti ir laikytis gynybinės strategijos, kartu pradedant derybas dėl taikos ar bent jau paliaubų.
„Vakarų parama gali padėti Kyjivui kurį laiką išlaikyti fronto linijas ir persekioti Rusijos taikinius, tačiau ji negali pakeisti galutinio Ukrainos gyvosios jėgos trūkumo, ypač tuo metu, kai Vakarų pramonės bazė pati patiria įtampą. Karo pratęsimas žada tik tolesnį Ukrainos pajėgų išsekimą ir galiausiai fronto arba politinio žlugimo galimybę“, – įvertino „Politico“.
Žinoma, Rusija gali nesutikti priimti paliaubų dėl teritorinio status quo, o derybos gali užtrukti ne vienerius metus: "Tačiau NATO retorika tik padeda atitolinti žingsnius taikos link. Taikai pasiekti reikia politinio poslinkio pripažinimo link, kad karas nesibaigs teisingumo triumfu Ukrainai ir Rusijai“.
Negana to, pastebėjo autoriai, Ukraina nėra monolitas, nepajudinamai palaikantis visos teritorijos grąžinimą bet kokia kaina. Vis daugiau ukrainiečių neabejotinai norėtų pakeisti kursą ir nustoti siųsti žmones vis labiau neįgyvendinamiems tikslams siekti.
„Melagingi Vakarų pažadai remia mažiau praktišką alternatyvą“, – pridūrė „Politico“.
Be to, nors netikros vilties kaina daugiausia tenka Ukrainai, ji taip pat didina riziką amerikiečiams ir kitoms NATO narėms. Kuo ilgiau karas užsitęs, tuo didesnė eskalacijos rizika, išskyrė autoriai.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina jau pasitelktė savo vietinius pajėgumus, kad smogtų Rusijos radiolokacinėms stotims, skirtoms iš anksto perspėti apie JAV branduolinę ataką. Praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgų paleistos JAV tiekiamos raketos sprogmenys, kuriuos perėmė Rusijos priešlėktuvinė gynyba, nukrito ant civilių paplūdimio gyventojų Sevastopolyje.
Šie įvykiai, pasak „Politico“, kelia didelį susirūpinimą.
„Ankstyvojo perspėjimo sistemų puolimas pakerta Rusijos pasitikėjimą savo gebėjimu reaguoti, jei Jungtinės Amerikos Valstijos suduotų pirmąjį branduolinį smūgį, todėl didėja rizika, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus. Tačiau labiau tikėtina, kad Maskva į atakas prieš jos teritoriją naudojant JAV tiekiamus ginklus atsakys ieškodama būdų, kaip tiesiogiai smogti JAV arba jų rėmėjams.“
Ukrainos išpuoliai prieš Rusiją taip pat kelia klausimą, ar JAV sugebės užkirsti kelią Kyjivui įtraukti jas į tiesioginį konfliktą, kai padėtis taps dar baisesnė.
„Analitikai dažnai pabrėžia, kad Vakarai neturėtų pasiduoti „branduoliniam šantažui“, nes eskalacija iki branduolinio karo mažai tikėtina. Tačiau tikslus branduolinio šantažo pavadinimas yra branduolinis atgrasymas, ir jam nereikia įsitikinimo, kad katastrofa įvyks, o tik baimės, kad ji gali įvykti“, – rašo leidinys.
Branduolinio karo rizika gali būti nedidelė, tačiau jo apokaliptinės pasekmės reikalauja dėti visas pastangas, kad jis niekada neįvyktų.
„Ir vis dėlto praeitą savaitę NATO tęsė savo neatsakingą politiką Ukrainos atžvilgiu: kurstė klaidingas viltis, mažindama taikos tikimybę ir didindama karo pavojų. Kitoks aukščiausiojo lygio susitikimas, persmelktas realizmo, būtų pripažinęs, kad Ukraina negali laimėti didžiule prasme, kaip ji pati apibrėžė pergalę, ir kad NATO jos negins. Tai būtų tiltas į geresnes protingos taikos Ukrainoje perspektyvas, jau nekalbant apie didesnį NATO saugumą“, – padarė išvadą autoriai.
