Sausį Vengrija pagrasino vetuoti eilinį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pratęsimą, remdamasi Donaldo Trumpo sugrįžimu į Baltuosius rūmus. Tačiau tai pasikeitė po netikėto D.Trumpo pareiškimo, kad jis gali sugriežtinti apribojimus Maskvai, jei ši nesutiks derėtis.
Pasak dviejų aukšto rango pareigūnų, M.Rubio skambutis padėjo įtikinti Budapeštą atsitraukti, užtikrinant, kad Rusijos turto įšaldymas ir prekybos embargas liks galioti.
„Politico“ pažymėjo, kad šis atvejis suteikė vilties ES lyderiams Rusijos atžvilgiu. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė esąs „daugiau ar mažiau įsitikinęs“, kad gali būti įvestos griežtesnės sankcijos, nes „akivaizdu, kad JAV taip pat ketina tai padaryti, jei V.Putinas nepakeis savo tikslų“.
Tačiau „Politico“ kalbinti ekspertai teigia, kad D.Trumpas bet kada gali pakeisti kursą ir pasiūlyti sušvelninti sankcijas dvišalėse derybose su Rusija, o tai atimtų iš ES itin svarbius svertus Vengrijos atžvilgiu.
„Teoriškai jie galėtų padaryti daugiau, bet dar nematau, kad ES dėl to susitars“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto sankcijų ekspertė Marija Shagina.
Jos teigimu, JAV parama yra gyvybiškai svarbi, nes Amerikos sankcijos yra pačios galingiausios.
„Nesant Vašingtono lyderystės, Europa atsiduria sunkioje padėtyje – dabar yra didelis pavojus, kad JAV sankcijos bus panaikintos, o Europos sankcijos nebus didinamos“, – kalbėjo ekspertė.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys pritaikė Rusijai daugybę sankcijų. Tarp jų – ekonominiai prekybos apribojimai, Rusijos bankų ir bendrovių turto įšaldymas, technologijų ir aukštųjų technologijų įrangos eksporto apribojimai ir daugelis kitų.
Gruodžio pabaigoje Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pagrasino ES vetuoti sankcijas Rusijai. Kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas, ES ieško mechanizmo, kaip pasipriešinti Vengrijos sprendimų blokavimui.