„Politico“: kodėl Donaldas Trumpas nekenčia Ukrainos?

Jungtinių Valstijų Kongrese jau ne vieną mėnesį respublikonų partijos atstovai blokuoja karinę pagalbą, kurios, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Kyjiivui labai reikia, kad išvengtų pralaimėjimo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Straipsnyje pastebima, kad vien D.Trumpo partijos pasipriešinimas indikuoja gilias buvusio prezidento požiūrio į Ukrainą šaknis.

Pasak „Politico“, būtent telefoninis pokalbis su V.Zelenskiu lėmė pirmąją D.Trumpo apkaltą 2019 m. gruodį, kai jis buvo apkaltintas siekiu daryti įtaką 2020 m. rinkimams, palenkiant Ukrainos vadovą tirti dabartinio prezidento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklą.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

„Jo galvoje tebėra visi požymiai, kad šalis vis dar medžioja. Kai šį mėnesį Kongresas ėmėsi iš naujo patvirtinti Užsienio žvalgybos stebėjimo aktą – teisės aktą, reglamentuojantį įtariamų tarptautinių priešininkų sekimą, – D.Trumpas ėmė prieštarauti socialiniuose tinkluose“, – rašo leidinys.

„Nužudykite FISA, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Truth Social“. – JI BUVO NETEISĖTAI PANAUDOTA PRIEŠ MANE IR DAUGELĮ KITŲ“.

Tai, kad D.Trumpas greičiausiai turėjo omenyje savo buvusio rinkimų kampanijos pirmininko Paulo Manaforto pasiklausymą, vargu ar liko nepastebėta Ukrainoje, kur pareigūnai stebi JAV prezidento rinkimų kampaniją ieškodami ženklų, ką ji gali reikšti jų karo veiksmams.

Kaip numanomas respublikonų kandidatas D.Trumpas jau sukėlė baimę Kyjive, pasigyręs, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, ir užsiminęs, kad tikisi, jog jis baigsis anksčiau, nei jam teks nuspręsti, ar atiduoti Ukrainą Maskvai.

Nors P.Manaforto paminėjimas ir buvo aptakus, jis tik padidins susirūpinimą Ukrainoje, kad JAV prezidentas vis dar jaučia nuoskaudą šaliai, kuri, jo nuomone, yra glaudžiai susijusi su jo prezidentavimo delegitimumu.

Nuo pirmųjų užuominų apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. Amerikos prezidento rinkimų kampaniją, iki specialiojo prokuroro atliekamo tyrimo ir D.Trumpo apkaltos 2019 m. visi keliai – kartais gali atrodyti – veda per Kyjivą.

„D.Trumpas nekenčia Ukrainos, – teigė Levas Parnasas, ukrainiečių kilmės amerikiečių verslininkas, kadaise dirbęs D.Trumpo advokato Rudy Giuliani patikėtiniu Ukrainoje, o vėliau nusiteikęs prieš buvusį prezidentą. – Jis ir žmonės aplink jį mano, kad Ukraina buvo visų D.Trumpo problemų priežastis“.

Anot straipsnio, D.Trumpo susipykimas su Ukraina atsirado Ukrainos Euromaidano revoliucijos pelenuose.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Prieš tapdamas D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovu P.Manafortas Ukrainoje dirbo buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui – prorusiškam politikui, kuris 2014 m. pabėgo iš šalies po to, kai buvo nušalintas po visoje šalyje vykusių demonstracijų prieš jo sprendimą nukreipti Ukrainą nuo Europos Sąjungos link Maskvos.

Per protestus buvo padegta V.Janukovyčiaus partijos būstinė ir būtent joje vienas Ukrainos aktyvistas ir buvęs įstatymų leidėjas rado vadinamąją juodąją knygą.

Joje buvo ranka rašytas slaptų V.Janukovyčiaus partijos mokėjimų Ukrainos pareigūnams, televizijos laidų vedėjams, įstatymų leidėjams ir žurnalistams sąrašas. Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro duomenimis, P.Manaforto pavardė bent 22 kartus figūravo kaip gavusio apie 12,7 mln. dolerių. Biuras teigė, kad jo pavardės įtraukimas į knygą nebūtinai reiškia, kad jam buvo perduotos minėtos sumos, kurias P.Manafortas neigė gavęs.

Pirmą kartą apie P.Manaforto pavardės įtraukimą į knygą 2016 m. rugpjūtį, likus keliems mėnesiams iki D.Trumpo kovos su Hillary Clinton dėl prezidento posto, pranešė leidinys „The New York Times“. Tai buvo viena pirmųjų istorijų, siejančių D.Trumpą su Ukraina ir galbūt su Rusija bei jos sąjungininkais – problema, kuri jį kamuos visą jo prezidentavimo laikotarpį.

D. Trumpo sąjungininkai „Juodąją knygą“ vaizdavo kaip neautentišką ir Demokratų partijos sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti savo oponentams.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Hillary Clinton

„Politico“ pastebi, kad D.Trumpo antipatija Ukrainai taip pat kyla iš jo įsitikinimo, kad į 2016 m. JAV prezidento rinkimus kišosi Ukraina, o ne Rusija, anksčiau sakė L.Parnasas.

„Tai prasidėjo, kai prasidėjo „Russiagate“, – nurodė jis, turėdamas omenyje įtarimus dėl Rusijos įsiskverbimo į rinkimus, dėl kurių galiausiai buvo paskirtas specialusis patarėjas Robertas Muelleris. – D.Trumpo kampanijos žmonės jam sakė, kad į rinkimus kišosi ne rusai, o ukrainiečiai.“

D.Trumpo pergalę rinkimuose aptemdė kaltinimai, kuriuos vėliau patvirtino JAV žvalgybos agentūros, privačios žvalgybos įmonės ir federaliniai tyrėjai, kad Rusija 2016 m. įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto, partijos strateginio ir finansavimo padalinio, elektroninius laiškus ir juos paviešino, siekdama diskredituoti D.Trumpo varžovę H.Clinton.

D.Trumpas nuolat propagavo sąmokslo teoriją, kad įsilaužimą įvykdė Ukraina, siekdama apkaltinti Rusiją, ir kad ši šalis vis dar slėpė serverį su duomenimis.

2022 m. Rusijos privačios samdinių bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad Rusija kišosi į JAV demokratinius procesus.

„Mes kišomės (į JAV rinkimus), kišamės ir toliau kišimės, – pareiškė jis. – Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip, kaip mes tai mokame daryti“.