Pasak „Politico“, tokio žingsnio tikslas – sustabdyti Rusiją nuo karo išplėtimo už Ukrainos ribų. Tačiau, kad jį įgyvendintų, NATO turi įtikinti atskiras šalis suteikti įvairių elementų: karių, mokymų, geresnės infrastruktūros, taip pat daug brangių ginklų, įrangos ir amunicijos.
Pažymima, kad, atsižvelgiant į kai kuriose šalyse kilusį susirūpinimą dėl jų pačių ginklų atsargų kiekio, taip pat į tai, kad Ukrainai skubiai reikia daug šovinių, kyla rizika, kad ne visos NATO sąjungininkės prisidės prie naujų aljanso planų stiprinti Rytų regioną.
Leidinyje pabrėžiama, kad su šiuo iššūkiu NATO yra susidūrusi ir anksčiau. Ekspertai baiminasi, kad tai gali tapti nuolatine Aljanso problema, nes Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau antrus metus. Nors JAV ir ES planuoja įsigyti daugiau ginklų, ginkluotės papildymo procesas neišvengiamai užtruks.
„Tai gali sutrukdyti NATO siekiams. Šį pavasarį kariuomenių vadai pristatys atnaujintus regioninės gynybos planus, kurie turėtų padėti permąstyti, kaip aljansas apsaugos savo 1 mlrd. piliečių. Skaičiai bus dideli, o pareigūnai kelia idėją, kad naujam modeliui užsitarnauti reikės iki 300 000 NATO karių. Tai reiškia daug koordinavimo ir įtikinėjimo“, – rašoma straipsnyje.
„Manau, kad reikia pajėgų, kurios realiai galėtų pasipriešinti Rusijai“, – sakė vienas aukšto rango NATO karinis pareigūnas, pabrėždamas, kad reikia gerokai „daugiau karių“ ir ypač daugiau parengties pajėgų.
Yra kelios „pasirengimo“ pakopos
Pirmąją pakopą, kurią gali sudaryti apie 100 000 karių, pasirengusių judėti per 10 dienų, galėtų sudaryti kariai iš Lenkijos, Norvegijos ir Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos), sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir pajėgų planavimui Heinrichas Braubas. Į jas taip pat gali būti įtrauktos daugianacionalinės kovinės grupės, kurias Aljansas jau yra įsteigęs rytiniame flange.
Tuomet šiuos karius palaikytų antrojo lygio kariai, kurie būtų pasirengę išvykti iš tokių šalių kaip Vokietija per 10–30 dienų.
Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas. Todėl, kad taip greitai, net ir per mėnesį, reikia daug žmonių, įrangos ir mokymų – ir daug pinigų.
Kai kurioms kariuomenėms teks padidinti savo verbavimą. Daugelis sąjungininkų turės padidinti išlaidas gynybai. Visi turės įsigyti daugiau ginklų, šaudmenų ir įrangos.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą yra sakęs, kad sąjungininkai pastaraisiais mėnesiais paspartino gamybos darbus – ir kad aljansas rengia naujus reikalavimus šaudmenų atsargoms.
Tačiau jis taip pat pripažino problemą.
„Dabartinis šaudmenų suvartojimo lygis, palyginti su dabartiniu šaudmenų gamybos lygiu, – sakė jis kovo pradžioje, – nėra tvarus“.
Didysis išbandymas
Kai bus parengti NATO kariniai planai, sostinių bus paprašyta pareikšti savo nuomonę ir galiausiai skirti karius, lėktuvus, laivus ir tankus įvairioms planų dalims, rašo „Politico“.
NATO išbandymas laukia šią vasarą, kai 30 Aljanso šalių narių vadovai susitiks Lietuvoje.
„Remdamiesi savo trijų regioninių planų išvadomis, klausiame valstybių, ko reikia, kad šie planai būtų įgyvendinami“, – sakė NATO aukšto rango karinis pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
„Manau, kad sunkiausias dalykas, – pridūrė pareigūnas, – yra viešieji pirkimai“.
Kai kurie sąjungininkai jau pripažino, kad NATO poreikiams patenkinti reikės kur kas daugiau investicijų.
„Reikia didesnio greičio – tiek medžiagų, tiek personalo, tiek infrastruktūros“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė nepriklausomos Ginkluotųjų pajėgų asociacijos vadovas, Vokietijos pulkininkas Andre Wustneris.
Pasak jo, Vokietijos kariuomenė, pavyzdžiui, vykdo jai pavestas misijas, „tačiau tai yra niekis, palyginti su tuo, kuo ateityje turėsime prisidėti prie NATO“.
Ir nors Berlynas šiuo metu turi plačiai reklamuojamą 100 mlrd. eurų modernizavimo fondą, skirtą Vokietijos kariuomenei modernizuoti, kol kas iš šių pinigų neišleista nė cento, šią savaitę sakė Vokietijos parlamento įgaliotinė ginkluotosioms pajėgoms Eva Hogl.
Pasirengimo klausimas yra susijęs su ginčytinais debatais dėl investicijų į gynybą.
2014 m. NATO vadovai įsipareigojo siekti, kad per dešimtmetį gynybai būtų skiriama 2 proc. jų ekonominės produkcijos. Liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vadovai turės nuspręsti dėl naujo tikslo.
Vienas aukšto rango NATO pareigūnas teigė, kad šiuo metu diskusijų „svorio centras“ yra „du procentai kaip žemiausia riba“, tačiau įspėjo, kad „2 procentų ne visiems užtektų“.
