Pirmadienį pusę šešių ryto netoli Vilniaus oro uosto sudužo krovininis bendrovės DHL lėktuvas, skridęs iš Vokietijos. Patikslintais duomenimis, lėktuvas nukrito šalia gyvenamojo namo. Įvykio vietoje kilo gaisras. Skelbiama, kad žuvo vienas įgulos narys.
Policijos departamentas kartu su Generaline prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Bus tiriamos visos galimos avarijos priežastys.
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis sako, jog iš užfiksuotų krovininio lėktuvo aviakatastrofos Vilniuje vaizdo įrašų nepanašu, jog netoli oro uosto nukritęs lėktuvas galėjo sprogti dar ore ir greičiausiai sudužo jau nukritęs ant žemės.
„Dabar jie mus puola kiekvieną dieną“
Pasak „Politico“ straipsnio, Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad liepos mėn. įvykdytas išpuolis, kurio metu Vokietijos Leipcigo oro uoste užsidegė DHL konteineris, buvo Rusijos agentų, kurie planavo panašius sprogmenis patalpinti skrydžiuose į Jungtines Valstijas, bandymas.
„Jau kurį laiką stebime agresyvius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmus“, – žurnalistams neseniai sakė iš Vokietijos federalinės vidaus žvalgybos agentūros prezidento pareigų pasitraukęs Thomas Haldenwangas.
„Rusija naudoja visą priemonių rinkinį – nuo įtakos politinėms diskusijoms darymo iki kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir didelio masto sabotažo“, – aiškino jis.
Kremlius jau seniai vykdo vadinamąjį hibridinį karą prieš Europos šalis, įskaitant dezinformacijos kampanijas, įsilaužimus, kibernetines atakas ir kišimąsi į rinkimus, siekdamas destabilizuoti Europos visuomenes ir pastaraisiais metais pastūmėti jas sumažinti karinę paramą Ukrainai, rašo „Politico“.
Praėjusią savaitę Vokietija pranešė, kad dėl sabotažo buvo nutraukti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai Baltijos jūroje.
„Nežinodami, kas tiksliai tai padarė, turime daryti išvadą, kad tai hibridiniai veiksmai, ir taip pat turime daryti prielaidą – to nežinodami – kad tai sabotažas“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Keliomis dienomis anksčiau Rusijos šnipinėjimo laivą „Jantar“ Airijos karinis jūrų laivynas palydėjo iš Airijos jūros po to, kai jis įplaukė į Airijos kontroliuojamus vandenis ir patruliavo teritorijoje, kurioje yra svarbių energetikos ir interneto vamzdynų bei kabelių.
Danijos premjerė: Esame paprasčiausiai per daug mandagūs. Dabar jie mus atakuoja kiekvieną dieną.
Straipsnyje pažymima, kad Rusijos veiksmai taip pat peraugo ir į atvirą smurtą.
„Rusijos tankai gal ir nevažiuoja į Lenkiją ar Estiją, bet Maskvos agresiją vis sunkiau atmesti. Liepos mėn. sandėlyje netoli Didžiosios Britanijos Birmingamo sprogo antroji bomba, panaši į tą, kuri detonavo Leipcige, o Vokietijos antiteroristinė policija tiria sąsajas su atvejais kitose Europos šalyse“, – rašo „Politico“.
Norvegijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Nilsas Andreas Stensonesas rugsėjo mėn. sakė spėjantis, kad Kremlius suintensyvins pastangas sabotuoti naftos ir dujų infrastruktūrą.
Vakarų pareigūnai įtaria Maskvą prisidėjus prie padegimų Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Anksčiau paskelbta, kad Vokietijos ir JAV pareigūnai teigia sužlugdę Rusijos sąmokslą nužudyti Arminą Pappergerį, didžiausios Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“, pagrindinės artilerijos sviedinių tiekėjos Ukrainos kariuomenei, vadovą.
Nors kai kurioms Baltijos ir Šiaurės šalių vyriausybėms darosi sunku neskambinti pavojaus varpais, kolektyvinis Europos Sąjungos ir NATO atsakas kol kas buvo itin kuklus.
„Esame paprasčiausiai per daug mandagūs, – pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen liepos mėn. vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose. – Dabar jie mus puola kiekvieną dieną.“
Iš dalies Europos pasyvumą galima paaiškinti Vakarų sostinių baime, kad jos bus įtrauktos į konfliktą, kuriam nėra pasirengusios, „Politico“ teigė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų analitinio centro terorizmo ir nekonvencinio karo ekspertas Danielis Bymanas.
„Dauguma šalių nenori atvirai konfrontuoti su Rusija labiau nei dabar, – dėstė ekspertas. – Jos nerimauja dėl eskalacijos, dėl ciklo „pirmyn ir atgal“, kuris tik pablogins padėtį“.
Net žodžiai, kuriais kalbama apie išpuolius, atspindi Europos drovumą, pastebėjo kadenciją baigiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Kodėl mes tai vadiname hibridiniais veiksmais? Todėl, kad iš esmės, kai vadiname tai hibridiniu reiškiniu, nereikia nieko daryti, – praėjusį mėnesį saugumo konferencijoje Rygoje sakė G.Landsbergis. – Jei vadinate tai terorizmu, tai reiškia, kad reikia reaguoti“.
NATO ribos
Pasak Austrijos saugumo eksperto Gerhardo Mangotto, Kremliaus hibridinio karo prekės ženklą sukūrė Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas, dabar einantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigas.
„Tai niekada nereiškia vien dezinformacijos ir propagandos, bet ir platų priemonių arsenalą – nuo sabotažo iki partijų Vakaruose infiltracijos ir finansavimo, nuo Rusijos naikintuvų vykdomų NATO valstybių oro erdvės pažeidimų“, – aiškino G.Mangottas.
Lietuvoje Maskva naudoja dezinformaciją, kad pakenktų planuojamam Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimui, kuris yra NATO pastangų sustiprinti savo rytinį flangą dalis.
Net ir pavojingiausia Rusijos destabilizacijos kampanija atrodo kruopščiai sureguliuota taip, kad nesukeltų kolektyvinio NATO atsako pagal Vakarų karinio aljanso abipusės gynybos nuostatą, vadinamą 5-uoju straipsniu.
„Skleidžiama daug netikrų naujienų, pavyzdžiui, kad vokiečių kariai prievartauja moteris ir nori okupuoti Lietuvą, – „Politico“ sakė Lietuvos slaptųjų tarnybų vadovas Darius Jauniškis. – Rusija nori sabotuoti projektą. Mes į tai žiūrime labai rimtai.“
Spalio mėnesį Lenkija laikinai sustabdė – Europos Sąjungos vadovams pritarus – prieglobsčio teisių taikymą iš Baltarusijos į šalį atvykstantiems migrantams, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dėl atvykėlių skaičiaus padidėjimo kaltino Maskvos pastangas destabilizuoti Varšuvą.
„Tačiau net ir pavojingiausia Rusijos destabilizacijos kampanija atrodo kruopščiai sureguliuota taip, kad nesukeltų kolektyvinio NATO atsako pagal Vakarų karinio aljanso abipusės gynybos nuostatą, vadinamą 5-uoju straipsniu“, – rašo „Politico“.
Vietoje to Kremlius, atrodo, pamažu didina spaudimą, norėdamas išsiaiškinti, kiek toli jam gali pavykti nueiti.
„Rusija bando 5-ojo straipsnio ribas, kad sukeltų netikrumą“, – anksčiau šiais metais sakė Vokietijos įstatymų leidėjas ir buvęs Vokietijos kariuomenės generalinio štabo karininkas Roderichas Kiesewetteris.
NATO šalys aptarė kolektyvinį atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, prieš liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone. Net jei išpuoliai nelaikytini karo veiksmais tradicine prasme, šalys galėtų remtis 4-uoju straipsniu, kuriame raginama konsultuotis, kai kyla grėsmė šalies saugumui.
„Nemanau, kad [galime] tai atmesti ateityje, – žurnalistams paaiškino vienas aukšto rango NATO pareigūnas. – Ypač jei matytume, kad tokia veikla toliau blogėja ir intensyvėja.“
Tačiau kol kas Aljansas neparodė didelio noro konfrontuoti su Rusija.
„NATO yra gynybinis karinis aljansas, kuris mąsto taikos ir karo metu“, – Prancūzijos leidiniui „Le Figaro" anksčiau šį mėnesį sakė Prancūzijos gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas.
NATO priemonės paprasčiausiai nėra pritaikytos pilkajai zonai „konkurencijos ir varžybų pasaulyje“, pridūrė jis.
„Didelė problema“ dabartinėje situacijoje remtis 5-uoju straipsniu yra ta, kad sąjungininkai neturi aiškaus apibrėžimo, ką reiškia hibridinis karas“, – įvertino buvęs gynybos ir žvalgybos pareigūnas Marekas Kohvas, dabar dirbantis Estijoje įsikūrusiame Tarptautiniame gynybos ir saugumo tyrimų centre.
„Kita pagrindinė problema yra priskyrimas, – pridūrė jis. – Paprastai, tai atsiranda šiek tiek vėliau.“
Pavyzdžiui, praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai prieš Paryžiaus olimpines žaidynes buvo sabotuoti Prancūzijos geležinkeliai, šalies žvalgybos tarnybos vis dar tiria, ar už išpuolio stovi Maskva, pastebėjo „Le Monde“.
Buvęs pirmasis NATO žvalgybos vadovas: Mes miegame. Agresyvus elgesys turi turėti politinę kainą.
Kita kliūtis – tokių šalių kaip Vengrija ir Turkija narystė NATO, „šalių, kurios rodė simpatijas Rusijai“, – priminė Strateginių ir tarptautinių studijų centro atstovas D.Bymanas, todėl bendru sutarimu pagrįstam kariniam aljansui sunkiau priimti reikšmingus sprendimus prieš Maskvą.
Nepaisant to, Europos vyriausybės rodo vis didesnį norą priskirti sabotažo veiksmus Rusijai.
Pasak Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro, tai yra pirmasis žingsnis kovojant su Rusija.
„Kai kas nors atsitinka, tiesiog paviešinkite, – pabrėžė ministras. – Parodykite, kad šie vaikinai buvo pasamdyti iš Rusijos tarnybų ir kad šie vaikinai vykdė šiuos išpuolius gaudami pinigų iš Rusijos.“
-
Rusija pasirengusi specialiai atakai prieš Britaniją – šalis imasi atsako
-
Beda pirštais į Rusiją: netoli įtariamo Kinijos laivo pasirodė įtartinas rusų laivas
-
Ekspertas: naujoji Rusijos raketa „Orešnik“ gali sukelti rimtų problemų Ukrainai
-
Ukraina parodė naujosios Rusijos raketos fragmentus
-
Karas Ukrainoje. HIMARS neišgelbės – karas Ukrainoje parodė kritinį Vakarų silpnumą
-
Rado naujų priešų: Rusijos kovotojai tapo taikiniais kitame žemyne
-
Du rusų lėktuvai per parą: dėl gedimų Rusijoje ir Turkijoje orlaiviai nuleisti avariniu būdu
Svarbiausia, „Politico“ sakė buvęs Vokietijos ambasadorius, buvęs pirmasis NATO žvalgybos vadovas Arndtas Freytagas von Loringhovenas, kad Europa pabustų suvokusi grėsmę ir priverstų Rusiją sumokėti kainą.
„Mes miegame, – sakė jis. – Agresyvus elgesys turi turėti politinę kainą“.
