Anot leidinio, juos pykdo ne tiek Ukrainos karinio pasirengimo ir atsparumo vertinimai ar išryškinti ginkluotės, įskaitant priešlėktuvinės gynybos raketas, trūkumai, kiek pesimizmas dėl Ukrainos galimybių užimti dideles teritorijas, kai per ateinančius porą mėnesių, tikėtina, bus pradėtas kontrpuolimas.
Viešai Ukrainos valdžios institucijos menkina informacijos nutekėjimą, sakydamos, kad tai neturės įtakos Kyjivo ir Vašingtono santykiams. Po telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba balandžio 11 d. tviteryje parašė, kad „Blinkenas dar kartą patvirtino geležinę JAV paramą ir griežtai atmetė bet kokius bandymus sukelti abejonių dėl Ukrainos gebėjimo laimėti mūšio lauke“.
Tačiau užkulisiuose vyrauja mažiau ramybės ir vis daugiau nepasitikėjimo ženklų.
Du aukšto rango Ukrainos pareigūnai, kurie su „Politico“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad įslaptinti dokumentai atspindi skeptikų, kurie jau seniai buvo nusiteikę priešiškai, nuomonę Pentagono ir JAV Nacionalinio saugumo tarybos aukštuosiuose sluoksniuose.
„Jie buvo tie, kurie prieš metus tvirtino, kad Rusijos invazijos akivaizdoje nesugebėsime išsilaikyti ilgiau nei kelias dienas“, – sakė vienas pareigūnas.
Todėl dokumentuose pateiktą verdiktą, kad iš Ukrainos kontrpuolimo galima tikėtis tik „kuklios naudos“, „reikėtų atmesti“, teigė vienas aukšto rango Ukrainos patarėjas.
Kitas sakė, kad Ukrainos kontrpuolimo perspektyvų sumenkinimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį Europos sąjungininkams, nes bus sunkiau juos įtikinti, jog reikia pažangesnės ginkluotės tiekimo ir greitesnio aprūpinimo, todėl sumažės tikimybė, kad bus pasiekta daugiau nei kukli nauda.
Šiam nerimui pritaria ir kai kurie į pensiją išėję JAV generolai, pavyzdžiui, Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas, Irako ir Afganistano veteranas.
„Jei šis nutekinimas yra tikras, tai yra save išpildanti pranašystė JAV administracijoje, kuri nepasakys, kad Ukraina turi laimėti, dėl to pamažu pristatomi ginklai, kurie galėtų padėti iš tikrųjų laimėti“, – rašė jis savaitės viduryje tviteryje.
Savo ruožtu B.Hodgesas buvo kur kas optimistiškesnis nei Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley dėl Ukrainos perspektyvų, ir jis buvo vienas pagrindinių šalininkų, kad Ukraina kovą sausumoje perkeltų į Krymą – 2014 m. Rusijos aneksuotą pusiasalį.
Jis skundėsi, kad Vakarų neryžtingumas dėl to, ką ir kada tiekti, ir vidiniai debatai tarp Vakarų sąjungininkų bei JAV prezidento Joe Bideno administracijoje dėl ginklų tiekimo gali turėti demoralizuojantį poveikį. Jis baiminasi, kad karinės paramos mažinimas skatina raginimus siekti kompromiso ir derybų.
Apie mažėjančias Ukrainos atsargas jau daug kas buvo viešai pranešta – kaip ir nerimas dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos būklės.
Ukrainos pareigūnai jau seniai nusivylę tuo, ką jie laiko Vašingtono, taip pat kai kurių kitų Vakarų sąjungininkų, ypač Vokietijos, delsimu teikti pažangią ginkluotę. Jie mano, kad Pentagono vadovybė yra ypač atsargi, o JAV valstybės departamentas, vadovaujamas A.Blinkeno, buvo daug palankesnis.
„Manau, kad tiek administracijoje, tiek Kapitolijuje yra pareigūnų ir įstatymų leidėjų, kurie siekia reguliuoti saugumo pagalbą, kad paskatintų ukrainiečius sudaryti tam tikrą susitarimą, kuris, bijau, neatitinka nei Ukrainos, nei Vakarų interesų“, – sakė JAV gyvenantis Ukrainos vyriausybės patarėjas, kuris atsisakė būti įvardytas, nes nėra įgaliotas bendrauti su žiniasklaida.
Kiek naudinga Rusijai?
Taip pat ginčijamasi, kiek rusams yra naudinga visa informacija, esanti nutekintuose dokumentuose. Balandžio 12 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad nutekėjusiuose duomenyse „sumaišyta“ tikra ir melaginga informacija. Kalbėdamas konferencijoje Madride jis pridūrė, kad tiksli informacija jau yra pasenusi.
Kai kurios dokumentuose esančios detalės apie Vakarų mokymus ir pagalbą bei Ukrainos batalionų dydžius, taip pat Ukrainos raketų ir artilerijos sviedinių šaudymo greičius galėtų būti naudingos. Tačiau apie mažėjančias Ukrainos atsargas jau daug kas buvo viešai pranešta – kaip ir nerimas dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos būklės.
Pati Ukraina nuo lapkričio mėnesio neslepia, kad jai desperatiškai reikia daug daugiau oro gynybos sistemų – ir naikintuvų – tiek šalies infrastruktūrai apsaugoti nuo Rusijos raketų ir oro smūgių, tiek fronto linijose esančioms pajėgoms apsaugoti. Todėl nė vienas iš duomenų, atskleistų per nutekėjimą, Rusijai nebus naujiena, sakė Ukrainos pareigūnai.
Labai svarbu, kad dokumentuose nėra užuominų apie Ukrainos kontrpuolimo kovinius planus, o tai gali būti susiję su Ukrainos įžvalgumu. Ukraina jau seniai atsargiai vertina operatyvinę informaciją, kuria dalijasi su JAV ir kitais sąjungininkais, nes baiminasi, kad ji gali nutekėti.
„Mes nesuteikiame JAV visos informacijos, net apie tai, kur yra daliniai, jų dydį ir pajėgumus“, – „Politico“ sakė vienas kariuomenės vadas.
Pasak jo, JAV padėjo ukrainiečiams parengti įvairius karo veiksmų scenarijus, tačiau galutinis sprendimas, kur ir kaip smogti, bus griežtai saugomas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas CNN sakė, kad Kyjivas po informacijos nutekinimo jau pakeitė kai kuriuos karinius planus – ne strateginius, o taktinius. Žiniasklaidoje buvo spėliojama, ar dėl informacijos nutekinimo nebuvo atidėtas ilgai laukto kontrpuolimo pradėjimas, nes šią savaitę Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad operacijos, kuriomis siekiama susigrąžinti prarastas teritorijas, greičiausiai prasidės ne pavasarį, o vasarą.
Tačiau puolimo, kuris dabar greičiausiai prasidės birželio mėnesį, nukėlimas labiau susijęs su ginklų atsargomis, kurias ukrainiečiai desperatiškai nori gauti prieš puolimą, taip pat su orais, nes žemė Ukrainos pietuose ir rytuose dėl švelnios žiemos, nuolatinių liūčių yra įmirkusi.
