„Politico“ rašo, kad O.Scholzo administracija „skambina visiems, kas Komisijoje kalba vokiškai“, ir ragina sumažinti spaudimą Kinijai. Pekinas ėmėsi veiksmų prieš Lietuvą po to, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė būtent tokiu pavadinimu.
Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Dabar, pasak „Politico“, Berlynas ES užkulisiuose stengiasi sugriauti bendrą poziciją prieš Kiniją.
Šių veiksmų Vokietija esą ėmėsi po to, kai praėjusią savaitę Prancūzija pareiškė, kad Pekinas nuėjo per toli atakuodamas ES bendrąją rinką neoficialiomis priemonėmis.
Pekinas užsipuolė Vilnių dėl atidarytos Taivaniečių atstovybės teigdamas, kad taip Lietuva pažeidžia „vienos Kinijos politiką“. Tiesa, Lietuvos politikai pabrėžė, kad Vilniuje atidaryta ne politinė, o ekonominė atstovybė.
Taivano atstovybės veikia ir kitose Europos šalyse, tačiau jos įkurtos Taipėjaus vardu.
Dabar „Politico“ rašo, kad Berlynas pasisako už mažiausią įmanomą priešpriešą su Kinija, o sąjungininkai ima tai pastebėti.
Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė, kad įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“.
G.Landsbergis netrukus tokią informaciją paneigė. Esą Lietuva nesvarsto jokių pakeitimų, susijusių su Taivaniečių atstovybės pavadinimu.
G.Landsbergį pasiekė priešinga informacija
G.Landsbergis sakė, kad labai dažnai turi vertinti šaltinius, kurie neprisistato.
„Mane informacija, kuri pasiekia, yra priešinga, kitokia. Tai yra vienintelė oficiali informacija, kurią aš turiu. Turėjau susitikimą su užsienio reikalų ministre (Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock – 15min). Jos pozicija yra labai aiški, kad tai yra europinis klausimas ir turi būti europinis atsakas.
Solidarumo šiandien turbūt reikia net nebe su Lietuva, tiesą sakant, o jau Europai pačiai apsispręsti, ar tam tikra ekonominė ataka prieš Europos Sąjungą, kaip vieningą rinką, yra pateisinamas dalykas ar nepateisinamas“, – trečiadienį komentavo užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergis kartojo, kad Lietuva nepadarė nieko neteisėto.
Anot jo, trečioji valstybė, tai yra Kinija, nusprendė spausti Europą idant ši savo viduje priimtų kitokius sprendimus, kurie nekeltų irzulio Pekine.
Jis įsitikinęs, kad politiniai klausimai yra sprendžiami politiniais ar diplomatiniais būdais, bet ne ekonominiais.
Ekonominiams klausimams spręsti, pasak ministro, yra Pasaulio prekybos ir kitų tarptautinių organizacijų susitarimai.
Paklaustas, ar iš Vokietijos netrūksta konkretesnės paramos, ne tik žodinės, G.Landsbergis atsakė, jog politinė parama yra labai svarbi.
„Ji siunčia signalą ir verslui, ir taip toliau, kad nėra išsiskyrimo, kad tai yra vieninga pozicija“, – teigė ministras.