Po šūvių serijos iš balto automobilio „Ford“, Borisas Nemcovas mirė iš karto, o mergina liko sveikutėlė. Tai rodo, kad darbavosi profesionalai.
Vienas pirmųjų B.Nemcovo žūtį patvirtino jo bendražygis Ilja Jašinas. „Aš dabar tiesiog prieš save, mūsų didelei nelaimei, matau Boriso kūną. Didysis Zamoskvorečės tiltas. Matau kūną ir daugybę policijos“, – rašė I.Jašinas praėjus mažiau nei valandai nuo žmogžudystės.
Iš pradžių šaltinis valdžios struktūrose pavadino šią žmogžudystę provokacija. Tiesa, netrukus per V.Putino atstovą D.Peskovą gerokai konkrečiau pasisakė B.Nemcovo nuolat kritikuotas Rusijos prezidentas. Jis šią žmogžudystę pavadino užsakyta, taip pat paskelbė, kad tai provokacija – suprask, prieš jį, Putiną.
Tuo pat metu keli opozicionieriaus pažįstami tvirtino, kad B.Nemcovas žinojo, kad į jį gali būti pasikėsinta prieš kovo 1-osios protesto eitynes. Pats B.Nemcovas visai neseniai užsiminė, kad jį gali nužudyti pats V.Putinas.
Žinomo politiko, buvusio Rusijos vicepremjero Boriso Nemcovo žmogžudystė Maskvos centre, opozicijai jau gyvenant artėjančiomis protesto eitynėmis, sukrėtė daugelį. Žinoma, tik ne žudikus. Panašu, kad jų policija neras, nes iki šiol neaptiko jokių pėdsakų. Taip pat akivaizdu, kad protesto maršo nebus, jis virs kovo 1-osios gedulo eitynėmis.
Kovo 1 d. – 20-osios V.Listjevo nužudymo metinės
Jei dar būtų gyvas Borisas Berezovskis (2013 m. Didžiojoje Britanijoje mįslingai nusižudęs Rusijos oligarchas), internautai, ko gero, būtų iškėlę
versiją, kad tokiu būdu šis gudrus intrigantas bando padidinti susidomėjimą kovo 1-osios maršu, – rašo „Rosbalt“ apžvalgininkas Ivanas Preobraženskis.
Kad ir kaip ten būtų, su Berezovskiu susiję nemažai politinių ar tiesiog rezonansinių žmogžudysčių.
Viena seniausių – prieš 20 metų įvykdytas ir iki šiol neištirtas žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymas – 1995 metų kovo 1 d.
Generalinis ORT kanalo direktorius Vladas Listjevas paprastai nieko nebijodavo, o vaikščioti su apsauginiu jam atrodė juokinga ir net nelabai derama. Jis atsisakė ir asmeninio vairuotojo.
V.Listjevo žmona teigė: „Vyko daug keistų dalykų, aplinkoje atsirado kažkokie keisti žmonės. Jie prisistatinėdavo, neva juos siuntė kažkokie žmonės, kurie jų tikrai negalėjo siųsti, o visa tai ėmė gąsdinti Vladą“.
Vyko daug keistų dalykų, aplinkoje atsirado kažkokie keisti žmonės. Jie prisistatinėdavo, neva juos siuntė kažkokie žmonės, kurie jų tikrai negalėjo siųsti, o visa tai ėmė gąsdinti Vladą.
Sunku įsivaizduoti, koks dar rusų televizijos laidų vedėjas 1995 metais buvo toks pat populiarus. V. Listjevas visiems buvo puikiai pažįstamas kaip laidų „Požiūris“ („Vzgliad“), „Stebuklų laukas“ („Pole čiudes“), pokalbių laidos „Tema“ vedėjas.
1995 metų kovo 1 dieną populiarųjį laidų vedėją nužudė jo namų laiptinėje. Ši žmogžudystė sukėlė šoką – kitą rytą visi Rusijos televizijos kanalai eterį išjungė 24 valandoms.
Tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atsiprašė tautos: „Prašau atleisti, kad aš nesugebėjau jo išsaugoti“.
Pagrindinė nužudymo versija buvo tokia, kad Vladislavas Listjevas trukdė Rusijos oligarchų patikėtiniams, nes mėgino paviešinti ir sustabdyti korupciją televizijos reklamų rinkoje.
2003 m. nužudytas ir Dūmos deputatas, garsus liberaliosios opozicijos atstovas
Sergejus Jušenkovas – taip pat, kaip ir V.Listjevas, prieš mirtį bendradarbiavęs su dviprasmiškai vertintu Berezovskiu (2003 m.), kuri ir atvedė į valdžią Vladimirą Putiną.
S.Jušenkovas vakare privažiavo prie namo gatvėje Svoboda, o jam išlipus iš mašinos, nuaidėjo šūviai. Kulkos buvo paleistos iš pistoleto su duslintuvu, visos pataikė į krūtinę.
Žinoma, Rusijos politinės žmogžudystės susijusios ne tik su šiuo oligarchu, mįslingai pasitraukusiu iš gyvenimo (Berezovskio mirties aplinkybės iki šiol neišaiškintos).
Sergejus Magnickis: sumuštas kalėjime
Amerikoje gimęs bankininkas Billas Browderis yra vienas iš garsiausių Vladimiro Putino kritikų. Jis Maskvoje gyveno daugiau nei dešimtmetį ir vadovavo vienam sėkmingiausiai veikusių investicinių fondų Rusijoje. Vėliau korumpuotų pareigūnų grupė nusavino jo fondą „Hermitage Capital”, bankininkas išsiųstas iš Rusijos.
Londone jis nusisamdė advokatus. Vienas jų – Sergejus Magnickis, turėjęs padėti rasti teisybę. Dėl jo S.Magnickis buvo uždarytas į kalėjimą. Ten nepatogiam teisininkui atsisakė suteikti medicininę pagalbą – jis kentėjo nuo pankreatito ir tulžies akmenų. Beveik po metų kalėjimo prižiūrėtojai S.Magnickį mirtinai sumušė. Advokatas (vos 37 metų) buvo vedęs ir turėjo du sūnus.
Jeigu S.Magnickis nebūtų buvęs mano advokatas, jis dar būtų gyvas. Jis vis dar džiaugtųsi gyvenimu, būtų tėvas, rūpintųsi savo žmona.
Apie tai B.Browderis sakė: „Jeigu S.Magnickis nebūtų buvęs mano advokatas, jis dar būtų gyvas. Jis vis dar džiaugtųsi gyvenimu, būtų tėvas, rūpintųsi savo žmona. Jaunas vyras, už kurį aš buvau atsakingas, mirė siaubingu būdu vien dėl to, kad dirbo man.“
Samdomi žudikai iš Čečėnijos ir jų aukos iš „Novaja gazeta“
Pavyzdžiui, tiriant 2006 m. nužudytos žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą, nuskambėjo versija, kad šiam nešvariam darbui buvo pasamdyti smogikai iš Čečėnijos. Neva dėl pinigų, o ne dėl politikos...
A.Politkovskaja buvo arši V.Putino kritikė ir kaltino jį smaugiant laisvę bei nesugebant atsikratyti KGB agento praeities. Žurnalistė aštriai kritikavo V.Putiną dėl karo Čečėnijoje. Ji nužudyta per V.Putino 54-ąjį gimtadienį.
Dar viena „Novaja gazeta„ reporterė Anastasija Baburova žuvo nuo samdyto žudiko kulkos už poros kilometrų nuo Kremliaus.
Dar viena „Novaja gazeta“ reporterė Anastasija Baburova žuvo nuo samdyto žudiko kulkos už poros kilometrų nuo Kremliaus. A.Baburovą nušovė samdytas žudikas, prieš tai nušovęs advokatą Stanislavą Markelovą, gynusį teismuose „Novaja gazeta“ interesus.
Be A.Baburovos ir A.Politkovskajos, „Novaja gazeta“ neteko dar dviejų reporterių, rašiusių apie korupciją ir žmogaus teisių laikymosi problemas: 2000 metais buvo nužudytas Igoris Domnikovas, o 2003 metais liepos 3 d. paslaptingomis aplinkybėmis mirė Jurijus Ščekočichinas. Jis buvo ir Rusijos Valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, kovos su korupcija komisijos narys.
Pasak „Jabloko“ frakcijos lyderio Grigorijaus Javlinskio, J.Ščekočichinas užsiiminėjo labai pavojingais tyrimais, nuolatos sulaukdavo grasinimų. Jis buvo nesutaikomas kovotojas su korupcija, geriausias šių dienų žurnalistinių tyrimų tikrąja to žodžio prasme meistras.
Rusijos naujienų tinklalapis „Gazeta.ru“, remdamasis kitais šaltiniais „Jabloko“ frakcijoje, praneša, kad neatmetama galimybė, jog deputatą galėjo nunuodyti žmonės, žinoję esant jį alergišką ir apie kitas jo ligas.
1998 m. savo namo laiptinėje nušauta kita žinoma opozicionierė – Galina Starovoitova, garsėjusi savo principingumu ir dideliu autoritetu.
Galima prisiminti ir dar daugybę kitų pavykusių ar nelabai sėkmingų panašių užpuolimų. Pavyzdžiui, labai keista pasikėsinimo į Anatolijų Čiubaisą istorija. Jis kartu su B.Nemcovu buvo „jaunųjų reformatorių“ vyriausybės vicepremjeru, vėliau kartu su nužudytu opozicionierium tapo „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ lyderiais.
„Forbes“ redaktoriaus mirtis
Pavelas Chlebnikovas gimė JAV, 1985 m. baigė mokslus Londone, apgynė disertaciją tema „KPSS kadrų politika 1918–1985 metais“.
Nuo 1989 m. dirbo žurnale „Forbes“, domėjosi Rusijos verslu. 1996 m. publikavo straipsnį „Kremliaus Krikštatėvis?“, kuriame apkaltino Borisą Berezovskį sukčiavimu, ryšiais su Čečėnijos mafija ir užsakomosiomis žmogžudystėmis. Berezovskis padavė į teismą, tačiau teisėjas melu pripažino tik vieną teiginį – kad Berezovskis prisidėjo prie V.Listjevo mirties. Vistik paneigimo žurnalistas nepublikavo, 2000 m. tą patį surašė knygoje „Kremliaus Krikštatėvis: Borisas Berezovskis ir Rusijos išgrobstymas“.
Vėliau išleido knygą „Pokalbis su barbaru“ apie Čečėnijos karo vadą Chož-Achmedą Nuchajevą. Manoma, kad ši knyga paskubino žurnalisto nužudymą.
2004 m. Chlebnikovas ėmė vadovauti rusiškai „Forbes“ redakcijai. Gegužę leidinys publikavo turtingiausių Rusijos žmonių sąrašą. P.Chlebnikovas spėjo išleisti tik keturis numerius, nes birželio 9 d. buvo pašautas prie metro stotelės, visai šalia redakcijos. Žurnalistą skubiai nuvežė į ligoninę, bet užstrigo liftas. Ten P.Chlebnikovą ir ištiko mirtis.Susprogdintas žurnalistas D.Cholodovas
Ir dar viena žmogžudystė – 1994 m. spalio 17 d. laikraščio „Moskovskij komsomolec“ žurnalistas Dmitrijus Cholodovas susprogdintas tiesiog redakcijoje. Žurnalistas atplėšė paketą, kuriame nepažįstami asmenys jam atsiuntė dokumentus, liudijančius, kad Rusijos armijoje klesti korupcija. D.Cholodovas tapo vienu pirmųjų Rusijos korespondentų, kuriems teko paaukoti gyvybę.
Neoficialiai žiniasklaidoje buvo kalbama, kad šios žmogžudystės užsakovas -
jau miręs buvęs Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, rusų žiniasklaidos pakrikštytas Paša Mercedesu. Tačiau šis faktas nebuvo įrodytas.
Nunuodytas buvęs KGB agentas Aleksandras Litvinenka
Buvusio KGB agento, prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje prašiusio ir 2006 m. poloniu nunuodyto Aleksandro Litvinenkos bylos tyrimas atskleidžia vis naujų skandalingų detalių. Anot „The Guardian“, teisme paskelbta ataskaita, kurioje tvirtinama, kad Aleksandras Litvinenka padėjo atlikti tyrimą, kuris parodė, jog vienas artimiausių Vladimiro Putino rato žmonių užsiiminėjo narkotikų prekyba ir turėjo tvirtus ryšius su Rusijos mafija.
Rengdamas gerai apmokamas ataskaitas „Titon International“ saugumo kompanijai A.Litvinenka atskleidė neskaidrius ryšius, vedančius iki paties V.Putino. Ši skandalinga ataskaita buvo parašyta 2006 metų rugsėjį. Po dviejų mėnesių A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu. Du rusai – Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas nunuodytas radioaktyviu poloniu. Du rusai – Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas apkaltinti įpylę polonio į A.Litvinenkos arbatą susitikimo 2006 m. lapkričio 1 d. metu.
Ukrainos faktorius
Viena iš B.Nemcovo nužudymo versijų – kad jis norėjo paskelbti įrodymus, jog Rusija siunčia į Ukrainą savo karininkus ir karius.
Užpuolikai jį žiauriai sumušė po to, kai žurnalistas parašė straipsnį apie Ukrainoje žuvusius Rusijos karius.
Iš gana nesenų nusikaltimų galima prisiminti Pskovo srities savivaldybės deputato, partijos „Jabloko“ nario, žurnalisto Levo Šlosbergo užpuolimą. Užpuolikai jį žiauriai sumušė po to, kai žurnalistas parašė straipsnį apie Ukrainoje žuvusius Rusijos karius. O tai prieštaravo oficialiai Kremliaus politikai, kad Rusija į Ukrainą savo pajėgų nesiunčia.
Ką Rusijai atneš įtakingo opozicjos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystė?, – klausia portalo „Rosbalt“ žurnalistai. Kol kas sunku nuspėti. Tačiau labai svarbu padaryti viską, kad bent šį kartą nusikaltėliai būtų surasti ir nubausti.
