Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingo dėmesio vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, kuris Ukrainos karo kontekste itin aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose E.Macronas, pirminiais duomenimis, surinko 58,6 proc. rinkėjų balsų ir įveikė kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, gavusią 41,4 proc. balsų.
Jis tapo pirmuoju perrinktu šalies vadovu nuo 2002 m., kai tai pasiekti pavyko Jacques'ui Chiracui. E.Macrono pirmtakai Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande'as Prancūzijai vadovavo po vieną kadenciją.
„Visa Europa, įskaitant ir Lietuvą, gali lengviau atsikvėpti, nes santykiai bus stabilūs“, – BNS teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.
„Prancūzijos užsienio politika turi aiškią kryptį mums svarbiais klausimais, tiek kalbant apie Prancūzijos įsipareigojimus NATO, įskaitant rytinio sparno gynybą, tiek kalbant apie sprendimus Europos Sąjungoje“, – pridūrė politologas.
Europos lyderis
RESC vadovo teigimu, rinkimus laimėjęs E.Macronas bus „labai ryškus Europos lyderis“.
„Jis stiprins Vakarų įvaizdį kaip gebančių susitarti tarpusavyje ir galinčių būti ryžtingais įvairių geopolitinių iššūkių akivaizdoje“, – kalbėjo politologas.
Anot L.Kojalos, Prancūzijos prezidento vaidmuo bus stiprus ir dėl Berlyno lyderystės stokos, ypač Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Jam antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius: „Su Ukrainos karu Vokietija savo įvaizdį šiek tiek susigadino. Tai palanku E.Macronui, nes ES šiuo metu nėra kito realaus lyderio. Nėra žmogaus, galinčio kalbėti europiniu mastu.“
Vis dėlto, politologai pabrėžia, kad Bendrijoje sprendimams priimti būtina vienybė, tad Prancūzijos prezidentui teks ieškoti sąlyčio taškų su kitomis šalimis.
„Manau, kad Prancūzija toliau aktyviai siūlys idėjas. (...) Matysime Prancūzijos siūlymus, kurie galbūt nebus realizuoti, bet užduos tam tikrą toną“, – kalbėjo L.Kojala.
Vis dėlto, G.Karalius pabrėžė, kad esminių pokyčių E.Macrono užsienio politikoje greičiausiai nebus.
„Matysime tolesnį mėginimą stiprinti ES, daryti ją geopolitiškai aktyvią veikėją. Lietuvai tai labai palanku“, – aiškino jis.
Požiūris į Rusiją
L.Kojalos teigimu, Prancūzijai perrinkus prezidentą, ant ES stalo turėtų grįžti rusiškos naftos, o galbūt ir kitų energijos išteklių embargo klausimas.
„Manau, kad sankcijos Rusijai bus ta sritis, kurioje Prancūzija dar labiau stums Vokietiją į priekį. (...) Tikėtina, kad labai greitai vėl girdėsime diskusijas apie naftą. Pastarąsias savaites jos šiek tiek pritilo, tai siejama su rinkiminiu kontekstu, nes tą galėjo išnaudoti M.Le Pen, kalbėdama apie kainų augimą, infliaciją“, – svarstė politologas.
TSPMI dėstytojas sakė, kad Prancūzijos tonas karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos atžvilgiu, tikėtina, taps griežtesniu, tačiau radikalių pokyčių tikėtis neverta.
„Kokio nors proveržio nebus. E.Macronas tęs dabartinę politiką: sankcijų stiprinimą, diplomatinę izoliaciją, dėmesį skirs stiprinti Europos karinę galią“, – nurodė G.Karalius.
Pasak jo, vasarą Prancūzijoje vyks parlamento rinkimai, todėl šalies vadovas priimdamas sprendimus „gali būti atsargus“, kad sustiprintų savo partijos galimybes laimėti.
Savo ruožtu L. Kojala pridūrė, kad E.Macronas ir toliau gali ieškoti būdų, kaip Rusijos sukeltą karą išspręsti diplomatiniais būdais.
„Tai tam tikras Prancūzijos DNR – niekada nepamiršti, kad diplomatinis kelias gali sureguliuoti situaciją“, – aiškino politologas.
