Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas 15min teigė, kad L.Linkevičiaus vizitas Minske atspindi nuo rudens egzistuojantį norą patikrinti, kiek ir kokių kontaktų įmanoma turėti su aukščiausia Baltarusijos valdžia.
Pasak politologo, kartu tai proga patikrinti, ar su Baltarusija galima kalbėtis tokiomis praktinėmis temomis kaip ekonominis bendradarbiavimas, kiek režimas yra nusiteikęs kalbėti apie problemines sritis, įskaitant Astravo atominę elektrinę ir žmogaus teises.
T.Janeliūnas: „Toks kontaktas kaip žvalgyba yra labai natūralus žingsnis bandant patikrinti politines nuostatas, idėjas, kurios kilo po prezidento rinkimų dar rudenį.“
„Manau, kad, be tiesioginio kontakto, be tiesioginio vizito, liktų tik spėlioti, ką galima nuveikti, o ko ne. Toks kontaktas kaip žvalgyba yra labai natūralus žingsnis bandant patikrinti politines nuostatas, idėjas, kurios kilo po prezidento rinkimų dar rudenį“, – tikino T.Janeliūnas.
VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė sakė, kad po skambaus pernai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie santykių su Baltarusija keitimą tokio ar panašaus vizito reikėjo tikėtis.
Apie Lietuvos politiką Baltarusijai Dalios Grybauskaitės vadovavimo metais skaitykite čia.
JAV dėmesys Baltarusijai
VU TSPMI profesoriaus teigimu, L.Linkevičiaus vizitą Minske „neišvengiamai“ reikėtų matyti ir platesniame kontekste.
„Lietuva mato, kad amerikiečiai, lenkai bando labiau bendrauti su baltarusiais, kad kontaktai su Lukašenka po truputį vyksta. Būtų keista, jei Lietuva visa tai ignoruotų ar apsimestų, jog nepastebi, kas darosi aplink ją“, – 15min sakė T.Janeliūnas.
Vasarą Baltarusijoje lankėsi tuometinis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, likus dviem dienoms iki L.Linkevičiaus vizito Minske su Aliaksandru Lukašenka susitiko JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Pasak T.Janeliūno, jei Lietuva nori būti Baltarusijos ekspertė ir geriau suprasti, kas vyksta kaimyninėje šalyje, natūralu, kad ji turėtų rodyti daugiau dėmesio „ir pasinaudoti ta tendencija, kurią dabar matome, ypač iš sąjungininkų pusės“.
Šeštadienį Minske M.Pompeo tikino, kad Baltarusijai nereikia rinktis tarp JAV ir Rusijos. „Jūs turite ilgą istoriją su Rusija. Jums nereikia rinktis tarp mūsų. Mes norime būti čia“, – kalbėjo jis.
M.Pompeo – pirmasis JAV valstybės sekretorius, apsilankęs Baltarusijoje nuo 1994-ųjų. Tada Warrenas Christopheris lydėjo tuometinį prezidentą Billą Clintoną.
„Labai gerai, kad jūs po visokių nesusipratimų santykiuose tarp Baltarusijos ir JAV, visiškai neturinčių jokio pagrindo nesusipratimų... Rizikavote atvykti į Minską pasižiūrėti į šią šalį“, – A.Lukašenka sakė M.Pompeo.
A.Lukašenka juokaudamas pridūrė, kad „mūsų diktatūra yra skirtinga tuo, jog visi šeštadienį ir sekmadienį ilsisi, o prezidentas dirba“.
Jis juokaudamas pridūrė, kad „mūsų diktatūra yra skirtinga tuo, jog visi šeštadienį ir sekmadienį ilsisi, o prezidentas dirba“.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice yra apibūdinusi Baltarusiją kaip paskutinę Europos diktatūrą.
Po susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi M.Pompeo teigė, kad JAV galėtų tiekti Baltarusijai naftą „konkurencingomis kainomis“.
„Esame didžiausia energetikos gamintoja pasaulyje, jums tereikia mums paskambinti“, – M.Pompeo cituoja BBC.
„Jūsų tautos nereikėtų versti būti priklausoma nuo bet kokios partnerės dėl jūsų klestėjimo ar saugumo“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Maskvai ir Minskui nepasiekus susitarimo dėl naftos tiekimo 2020 metais sąlygų, Rusija nuo sausio 1 dienos sustabdė naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors sausio 4 dieną tiekimas buvo iš dalies atnaujintas.
A.Lukašenka teigė, kad dėl žaliavos tiekimo nesusitarta, nes Rusija pasiūlė naftą pirkti aukštesnėmis nei pasaulinėmis kainomis.
M.Pompeo šeštadienį sakė, kad greitai į šalių sostines bus grąžinti ambasadoriai, tačiau įspėjo, jog dėl sankcijų panaikinimo dar reikės padirbėti.
„JAV teikia prioritetą žmogaus teisėms, stipriai pilietinei visuomenei ir žodžio laisvei kiekviename pasaulio kampelyje. Tolesnis progresas šiose srityse yra vienintelis kelias sankcijų panaikinimo link“, – Minske kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
Prieš susitikimą – kritika
Prieš vizitą Minske L.Linkevičius tikino, kad JAV sveikina aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į dialogą su Baltarusija. Tai ministras teigia išgirdęs iš JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Philipo T.Reekerio per sekmadienį vykusį judviejų pokalbį telefonu, praneša BNS.
Pasak L.Linkevičiaus, JAV pusė kėlė klausimą dėl Astravo AE saugumo.
Užsienio reikalų ministro planai vykti į Minską sulaukė kritikos.
Opozicijoje esančiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) priklausantis Seimo narys Žygimantas Pavilionis feisbuke rašė, kad „dialogas su diktatūromis visada yra labai rizikingas užsiėmimas“, nes taip paminamos demokratinės vertybės.
„Dialogas su Lukašenka tikrai nepadės mūsų tikslų dėl elektros embargo išaiškinti tiek amerikiečiams, tiek europiečiams“, – rašė Ž.Pavilionis.
15min primena, kad Lietuva, kaip ir Lenkija, yra paskelbusi, kad neprekiaus elektra iš Astravo AE, kai jėgainė pradės paveikti.
Praeitą savaitę TS-LKD frakcijos nariai Ž.Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Emmanuelis Zingeris kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komitetą dėl neeilinio posėdžio sušaukimo, skirto išgirsti L.Linkevičiaus poziciją dėl būsimo vizito Minske. Ministras posėdyje nedalyvavo.
„Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius į Minską vyksta be mandato, be pristatytų pozicijų ir turi asmeniškai prisiimti visas tokio susitikimo pasekmes“, – tada teigė parlamentaras Ž.Pavilionis.
D.Jakniūnaitė 15min sakė nemananti, kad L.Linkevičiaus vizitas gali turėti didelių neigiamų pasekmių. Vis dėlto profesorė abejojo ir jo nauda.
„Kol kas nesuprantu, kokia jo nauda, nes pristatant vizitą kalbama apie tai, kad bus susitikta su opozicija, lietuvių bendruomene, pilietine visuomene.
Po to sakoma, kad bus susitikta ir su oficialiais pareigūnais, bus diskutuojama apie Astravo AE – pagrindinį klausimą, dėl kurio nesutariama. Tada nežinau, apie ką bus diskutuojama, dėl ko galima sutarti. Tai yra didysis klausimas“, – tikino politologė.
Pasak T.Janeliūno, „opozicija turi savo programą“.
„Jos pasirinkimas yra labai aiškus – kiek įmanoma didinti kalbėjimą apie grėsmes. Tai – natūralu, pagal tokią pasirinktą liniją kontaktai su Baltarusija prieštarauja šiuo metu konservatorių deklaruojamai politikai“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Politologas teigė neabejojąs, kad būtent TS-LKD prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus nemažai dėmesio skirs Baltarusijos keliamoms grėsmėms, įskaitant Astravo AE, ir užsienio politikai apskritai.
Ministras vizitą pradėjo lietuvių gyvenamame Rimdžiūnų miestelyje. prieš vizitą Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad L.Linkevičius Rimdžiūnuose žada „ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nepertraukiamą mokymosi procesą nuo darželio iki mokyklos baigimo lietuvių kilmės vaikams“.
L.Linkevičius teigia, kad taip pat sieks įtikinti Baltarusiją, jog iki Astravo atominės elektrinės darbo pradžios būtų pateiktas konkretus veiksmų planas dėl saugumo priemonių, atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas.
Jis taip pat žada pasiūlyti Baltarusijai per Lietuvą importuoti naftą ir dujas kaip alternatyvą tiekimui iš Rusijos.
Vizito metu L.Linkevičius susitiks ir su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistais.
