Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Lietuvos ambasadą mažina iki minimumo – paliekamas tik vienas diplomatinis atstovas, tvarkantis konsulinius reikalus.
Minsko teigimu, toks sprendimas galios tol, kol bus panaikintos „nedraugiškos, konfrontaciją skatinančios Lietuvos iniciatyvos Baltarusijos atžvilgiu“.
„Nepriimtinu“ Minskas vadino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą akredituoti Baltarusių demokratinę atstovybę. Taip buvo suteiktas oficialus statusas Vilniuje dirbančios opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos komandai.
Bus sunkiau padėti baltarusiams
Lietuvos ambasados Minske galimybės dirbti šalyje jau buvo ribotos dėl režimo požiūrio į Europos Sąjungos (ES) valstybes, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis.
„Labiausiai nerimą kelia tai, kad mažesni pajėgumai reiškia mažesnes galimybes padėti nuo represijų nukentėjusiems, pavojuje esantiems Baltarusijos piliečiams“, – 15min teigė V.Jurkonis.
Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC) Linas Kojala sako, kad diplomatinės atstovybės sumažinimo buvo galima tikėtis, nes režimas Minske jau ilgą laiką imasi agresyvių veiksmų.
„Tai apsunkins bet kokio pobūdžio dialogą ir informacijos rinkimą Baltarusijoje. Tačiau fundamentaliai niekas nesikeičia, nes puikiai suprantame, kad tie santykiai jau buvo labai sudėtingi, diplomatinis veikimas Baltarusijoje buvo maksimaliai komplikuotas“, – mano politologas.
Pasak L.Kojalos, režimo persekiojamiems baltarusiams Lietuvos diplomatai geriausiai gali padėti būdami Baltarusijoje
„Tačiau suprantame, kad jų veikimas buvo komplikuotas net ir Baltarusijoje būnant fiziškai. Lietuva ir toliau išliks aktyvi pasitelkdama kitokias priemones, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis padedant pilietinei visuomenei, kuri dažnai mato Vilnių kaip pirmąją stotelę, jei reikia palikti Baltarusiją ar nori užmegzti dialogą su Vakarų šalimis“, – 15min teigė jis.
Pasak V.Jurkonio, sprendimas sumažinti Lietuvos diplomatinę atstovybę rodo tolesnę režimo saviizoliaciją, kai lieka vienintelis partneris – Rusija.
„Tai tik patvirtina, kas buvo kartojama metų metus: Lukašenka buvo ir yra pagrindinis Kremliaus projektas, nepaisant įtampų, milžiniškų kaštų ir neefektyvumo. O oficialusis Minskas nieko nedaro, kad būtų kitaip“, – teigė politologas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad Baltarusijos atsiribojimas „nuo išorinio pasaulio kenkia pačiai šaliai“:
„Žmonių interesai – mažiausiai dominantis Baltarusijos režimą dalykas, jis rūpinasi tik savo išlikimu“, – G.Nausėda kalbėjo spaudos konferencijoje su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas LRT televizijai antradienį sakė, kad diplomatinės Lietuvos atstovybės sumažinimas paliekant vieną darbuotoją reiškia faktinį ambasados uždarymą.
Lietuva ruošia atsaką
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį BNS informavo, kad yra ruošiamos atsakomosios priemonės, apie kurias bus paskelbta vėliau.
L.Kojalos teigimu, diplomatijoje visada yra simetrinio atsako galimybė: „Jei priimamas sprendimas prieš Lietuvos diplomatus, yra tikimybė, kad veidrodinio režimo principu sprendimas bus pritaikytas Baltarusijos režimo atstovams.“
Gegužės pabaigoje Minskas nurodė iš šalies išvykti dviem lietuvių diplomatams – tai buvo atsakas į Lietuvos sprendimą išsiųsti du baltarusių diplomatus.
„Tačiau manau, kad tai yra platesnio atsako dalis, su juo susijusios sankcijos, spaudimas, priemonės, kurios Baltarusijai yra taikomos ES lygiu.
Sunku šį vieną dalyką atsieti nuo platesnio atsako į Baltarusijos agresyvius veiksmus, nes diplomatų išsiuntimas yra vienas to simptomų“, – sakė L.Kojala.
Birželį ES išplėtė sankcijas Baltarusijai, taip reaguodama į priverstinį „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymą Minske ir nepriklausomo žurnalisto Romano Protasevičiaus areštą.
Pasak V.Jurkonio, režimas Minske pastaruoju metu bando nukreipti Lietuvos dėmesį, užimti ją kitais klausimais, „sukelti abejonę pasirinkta pozicija, ieškoti skeveldrų gana vieningoje Lietuvos pozicijoje“.
„Reakcija turi būti visiškai priešinga: išlaikyti tą kursą, būti ryžtingiems, nesiblaškyti, nes tokiomis provokacijomis ir hibridinio karo elementais siekiama, kad Lietuva nuo to kurso atsitrauktų“, – sakė jis.
Pastaruoju metu itin išaugo nelegaliai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kertančių asmenų skaičius. Lietuvos pareigūnai tikina, kad tai – režimo Minske organizuojama operacija. Pats autokratas prezidentas Aliaksandras Lukašenka žadėjo „užtvindyti“ Lietuvą migrantais.
V.Jurkonio teigimu, Lietuvos balsas transatlantinėje bendruomenėje yra girdimas.
„Reikia dar labiau akcentuoti, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, nėra vien tik dvišalis ar vidaus politikos klausimas, kad tai yra visos Europos problema.
Laisvų, nepriklausomų rinkimų Baltarusijoje klausimas neturi dingti iš darbotvarkės, jis kaip tik turi būti centrinis. Nes kol režimas funkcionuos, tol bus kaišiojami pagaliai į ratus, sulauksime įvairaus pobūdžio provokacijų“, – 15min sakė V.Jurkonis
Pernai rugpjūtį paskelbus, kad Baltarusijos prezidentu neva didele balsų persvara perrinktas A.Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai, malšinami represijomis.
Lietuva nuo pat neramumų pradžios buvo vienas garsiausių balsų, pasisakančių už ES sankcijas režimui, Vilniuje dirba rinkimų nugalėtoja pasiskelbusi opozicijos atstovė S.Cichanouskaja.