„Ar tai išsivystys į labai agresyvų tiek diplomatinį, tiek galbūt karinį konfliktą tarp Rusijos ir JAV Sirijos viduje, per anksti sakyti. Tam įtakos turės JAV sprendimas apsiriboti šiuo veiksmu, arba nuolat kalbėti apie būtinybę patraukti Basharą al-Assadą“, – teigia T.Janeliūnas.
Jungtinių Valstijų pajėgos smogė Sirijos režimo taikiniams ketvirtadienį, keršydamos už B. al-Assado režimo cheminę ataką, per kurią žuvo daugybė civilių ir vaikų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV veiksmus Sirijoje pavadino agresija prieš suverenią valstybę, pažeidžiant tarptautines teisės normas, rašo lenta.ru.
Pasak jo, „Sirijos kariuomenė neturi cheminio ginklo atsargų“. Jis priminė, kad visų Sirijos ginkluotųjų pajėgų cheminių ginklų atsargų sunaikinimo faktą patvirtino Tarptautinė cheminių ginklų priežiūros organizacija.
Ko tikėtis iš Sirijos?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas sako matantis du galimus tolesnių įvykių Sirijoje scenarijus, susijusius su JAV atsaku į režimo panaudotą cheminį ginklą.
„Viena vertus, Sirijos režimas savo gynybos sistemas gali nukreipti prieš JAV ir sakyti, kad jie turi teisę gintis nuo JAV antskrydžių, tokiu būdu net ir neleisdami amerikiečiams veikti tose teritorijose, kurios yra netoli režimo valdomų teritorijų, labiau kontroliuojamos ISIS. Tai didintų konflikto tarp B.al-Assado režimo ir amerikiečių eskalaciją.
Tačiau gali būti ir taip, kad bus laikomasi principo „akis už akį“, tas smūgis priimamas kaip atsakas į cheminę ataką, ir jei daugiau nebus naudojamas cheminis ginklas, viskas daugiau ar mažiau grįš į prieš tai buvusias padėtį“, – kalba T.Janeliūnas.
Pasak politologo, antrasis scenarijus yra labiau tikėtinas, nes Sirijos režimas nenori tapti tiesioginiu amerikiečių taikiniu. Tuo metu amerikiečiams bus paprasčiau sakyti, kad jie įspėjo, stebi situaciją, netoleruos jokių cheminių ginklų, atakų, civilių genocido, bet šiuo metu yra susitelkę ties taikiniais ISIS teritorijose.
Tokios nuomonės laikosi ir Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas V.Keršanskas: „Neįsivaizduoju Sirijos mėginimo atsakyti JAV, nes tai turbūt būtų žingsnis į visišką susinaikinimą. Manau, kad Sirijos veiksmai bus grįsti veikimu su Rusijos priedanga, pagalba arba tiesiog per Rusiją. Čia prasideda labai aiškus JAV ir Rusijos žaidimas.“
Galimas JAV ir Rusijos konfliktas?
V.Putinas JAV veiksmus Sirijoje pavadino agresija prieš suverenią valstybę, pažeidžiant tarptautinę teisę ir tai, pasak T. Janeliūno, – standartinė Rusijos reakcija. Labai panašiai, pasak politologo, buvo kalbama ir anksčiau, kai būdavo bombarduojami kokie nori kiti taikiniai Sirijoje.
„Tačiau didžiausias klausimas tai, ar rusai šį smūgį vertins kaip radikaliai pasikeitusią JAV poziciją B. al-Assado atžvilgiu. Jiems, matyt, reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – ar Donaldui Trumpui būtina nuversti B.al-Assadą ir jo režimą, ar jis yra linkęs susitelkti ties ISIS sunaikinimu ir galbūt galėtų bendradarbiauti su Rusija.
Ką mes matėme prieš chemines atakas ir šios nakties smūgį, tai buvo pozicija, jog B.al-Assadas gali išlikti: amerikiečiams jis iš esmės netrukdo, jei bendru frontu bus kovojama prieš ISIS teroristus. Dabartinė reakcija, ypač po cheminių atakų, iš esmės keičia valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono ir D.Trumpo poziciją. Ir tai jau tikrai yra problema Rusijai, nes tokiu atveju ji patenka į labai aiškią konfrontacinę liniją su amerikiečiais, nebelieka bendro sutarimo pagrindo, kad pirmoji grėsmė yra ISIS, o dėl B.al-Assado bus išsiaiškinta vėliau“, – sako T.Janeliūnas.
Pasak TSPMI politologo, dabartinė situacija vedą į tam tikrą pradinį konfliktą, o ar jis būtinai išsivystys į labai agresyvų tiek diplomatinį, tiek galbūt karinį konfliktą tarp Rusijos ir JAV Sirijos viduje, per anksti sakyti. Tam įtakos turės JAV sprendimas apsiriboti šiuo veiksmu arba nuolat kalbėti apie būtinybę patraukti B.al-Assadą.
Savo ruožtu, V.Keršanskas JAV žingsnį vadina aiškiu signalu, kad maniusieji, jog D.Trumpas bus palankus Rusijai prezidentas, klydo.
„Tai turbūt jau yra nebe rotorinis, o praktinis žingsnis, nutraukiantis bet kokius svarstymus, kad D.Trumpo prezidentavimas gali būti palankus Rusijai, nuolaidžiaujantis, linkęs į susitarimą. Panašu, kad pragmatiška politika D.Trumpas neužsiims, raudonos linijos yra ne tik nubrėžtos, bet jas peržengus imamasi veiksmo. Tai yra labai aiškus signalas ir esminis lūžis, kuris nutraukia Baracko Obamos politiką ir grįžta prie tos Amerikos, kurią esame įpratę matyti valdant respublikonams.
Tolesnę įvykių raidą prognozuoti sudėtinga, nes šio vieno žingsnio neužteks sustabdyti Sirijoje. Manau, kad šiuo metu sprendžiama, kokių veiksmų bus imamasi. Neabejotinai yra svarstoma kažkokio masto karinė intervencija, tačiau ar Amerika yra pasiryžusi veikti vienašališkai, ar bandys rinkti kažkokią tarptautinę koaliciją, visa tai nulems labai daug faktorių. Bet kuriuo atveju yra akivaizdu, kad JAV ir Rusijos santykiuose prasidės naujas įtampos etapas“, – pažymi V.Keršanskas.
