„Akivaizdu, kad visas šis paradas vyksta dronų, atskridusių į Kremlių fone, kitaip tariant – baimės fone. Vladimiras Putinas asmeniškai bijo dėl savo saugumo. Dėl to ir karinės technikos parade buvo nedaug. Tiesa, jos nedaug ir dėl to, kad visa pagaminama karinė technika iš karto siunčiama į frontą, kur jos labai trūksta“, – 15min kalbėjo „Deutsche Welle“ apžvalgininkas.
I.Preobraženskis: Putinas pasakė tiesą, nes Putino Rusijos ateitis tikrai priklauso nuo to, kaip baigsis šis karas.
V.Putinas savo kalboje Maskvoje, kaip įprasta, žarstė priekaištus Vakarams ir Ukrainai, tikino, esą Rusija nepradėjo jokio karo, o tik „kovoja su nacizmu“. I.Preobraženskis sako, kad Rusijos prezidento kalba buvo nyki.
„Susidariau vieną įspūdį apie paradą – spengianti tyla, kurią Kremlius bando paslėpti, mėgindamas priminti vienintelį rusus telkiantį dalyką, kurį pats Putinas praėjusių metų vasarį ir sugriovė, – pergalę Antrajame pasauliniame kare. Anksčiau tai jungė visus – liberalus, nacionalistus. Tačiau dabar šios vienybės nėra“, – kalbėjo ekspertas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį į vieną svarbią V.Putino kalbos dalį.
„Putinas aiškiai nubrėžė liniją tarp vadinamosios specialiosios karinės operacijos ir Rusijos ateities. Taip jau išeina, kad „maža karinė speciali operacija“, kuri turėjo baigtis per tris dienas užgrobiant Kyjivą, tapo šventu tėvynės karu. Ir nuo jo priklauso Rusijos ateitis. Čia, reikia pastebėti, Putinas pasakė tiesą, nes Putino Rusijos ateitis tikrai priklauso nuo to, kaip baigsis šis karas.
Jei Rusija pralaimės, Putino likimas ir tos šalies, kurią jis sukūrė, beveik aišku, ji pamažu išnyks. Čia jis iš tiesų yra nuoširdus“, – tikino politikos apžvalgininkas.
Kas ir kodėl dalyvavo?
Nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m. į Maskvą minėti vadinamosios Pergalės dienos retai atvyksta kitų šalių lyderiai. Šiemet jame dalyvavo septynių valstybių vadovai, tarp jų Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos. Be abejo, šalia V.Putino sėdėjo ir jo sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka.
„Nepriklausomų valstybių sandraugos lyderius, manau, suvarė į paradą, pasitelkę milžiniškas pastangas. Tačiau tai tik dekoracija – būtent tokia yra jų užduotis. Pavadinčiau juos kordebaletu prie Vladimiro Putino.
Reikia pastebėti, kad atvykę šalių lyderiai turi skirtingą autonomijos lygį: kažkas segasi Georgijaus juostelę, kažkas gėlytę su nacionalinėmis spalvomis, o Pašinianas, pavyzdžiui, neįsisega nieko. Prie kiekvieno jų kaip dekoraciją pasodino kažkokį senolį, nors aš net abejoju, kad visi jie veteranai. Ypač juokinga tai, kad ant priešais stovinčių vaikų uniformų yra prikabinti tokie patys ordinai, kaip ir ant tariamų veteranų“, – į detales atkreipė dėmesį I.Preobraženskis.
Anot eksperto, tai rodo visą gegužės 9-osios minėjimo Rusijoje dirbtinumą.
I.Preobraženskis: Nepriklausomų valstybių sandraugos lyderius, manau, suvarė į paradą, pasitelkę milžiniškas pastangas.
„Akivaizdu, kad kitų šalių prezidentai ir lyderiai tai supranta. Daugelis jų sėdi tiesiog be jokios veido išraiškos ir demonstruoja patys nesupratę, kaip čia pateko, bet esą gerai, pasėdėsim iki galo“, – pastebėjo I.Preobraženskis.
Tačiau, anot jo, vien tas faktas, kad V.Putinui pavyko prisikviesti į minėjimą Nepriklausomų valstybių sandraugos lyderius, rodo, jog jo įtaka posovietinėje erdvėje dar neišnyko.
„Jis dar turi instrumentų, galinčių priversti juos atvykti į Maskvą. O tai nėra linksmas signalas posovietinei erdvei, nes šiandien Rusijos įtaka tiesiog yra destruktyvi“, – tikino jis.
Tarp atvykusiųjų į Maskvą buvo ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, nors paskutiniame balsavime Jungtinėse Tautose ši šalis palaikė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. I.Preobraženskis teigia, kad tam yra paaiškinimas.
„Man jo atvykimas visiškai suprantamas. Jis dabar galvoja ne tik apie armėnų išsaugojimą Kalnų Karabache, kur įtampa yra smarkiai išaugusi, bet ir pačios Armėnijos suverenitetą.
Tiesą pasakius, jei jam būtų nurodyta, jis, greičiausiai, būtų atvykęs ir į paradą okupuotose Ukrainos teritorijose, nes jis gelbėja savo šalį. Kitaip tariant, jis turi aukštesnį tikslą. Juolab kad gegužės 14 dieną vyks Armėnijos ir Azerbaidžano derybos Briuselyje ir Pašinianui reikalingas Rusijos lojalumas, kad ji bent netrukdytų deryboms. O trukdyti Maskva turi visus instrumentus“, – paaiškino I.Preobraženskis.
Jam taip pat suprantama, kodėl atvyko Kirgizijos prezidentas bei Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka: „Jie visada į Maskvą atvyksta su vienu tikslu – gauti pinigų.“
„Tačiau ką ten veikė kiti lyderiai, man neaišku“, – reziumavo politologas.
