Atrodo, kad europietiškas vertybes į ramesnį gyvenimą pasirinko išmainyti ir dalis baltarusių – nepriklausomų apklausų duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, už europietiškas vertybes pasisakančių baltarusių skaičius sumažėjo beveik dvigubai.
Nuotaikos, lyginant su 2010-aisiais, visai kitokios
J. Kryvojus sako, kad, lyginant su 2010-ųjų metų rinkimais, šių metų rinkimų išvakarėse gyventojų ir opozicijos nuotaikos visai kitokios.
„Per paskutinius rinkimus nebuvo Ukrainos krizės, apskritai geopolitinis kontekstas buvo kiek kitoks. Anksčiau tikrai nemažai žmonių galvojo, kad galime kažkuo kitu pakeisti A. Lukašenką ir taip Baltarusija eitų demokratijos link, tačiau šiandien kone visiems Baltarusijoje, įskaitant ir valdžią bei opoziciją, aišku, kad bet koks Baltarusijos postūmis demokratijos link automatiškai reikštų Rusijos reakciją.
Niekas neturi iliuzijų, kad Baltarusijai būtų leista išsirinkti provakarietišką ar prodemokratišką lyderį, o Rusija tokį veiksmą toleruotų. Todėl net didžioji dalis opozicijos nenori Rusijai suteikti preteksto Baltarusiją paversti visiška marionete“, – tvirtina J. Kryvojus.
Prieš 2010-ųjų prezidento rinkimus Baltarusijoje, ekspertų teigimu, Vakarai laukė pokyčių. A. Lukašenkos pastangos švelninti santykius su Europos Sąjunga buvo priimtos kaip ženklas, kad A. Lukašenka pasirengęs imtis liberalesnių reformų.
Tačiau rinkimų rezultatai – triuškinama A. Lukašenkos pergalė prieš kitus aštuonis opozicijos kandidatus privertė nusivilti. Paskelbus rezultatus, Minske kilo protestai. Specialiosios pajėgos panaudojo jėgą ir išvaikė tūkstantinę minią. Buvo suimta maždaug 600 žmonių, tarp jų – keturi opozicijos kandidatai.
Nors šiandien režimas neatrodo toks griežtas, kaip prieš penkerius metus, pasak politologo V. Jurkonio, esminių pokyčių nematyti.
„Didžiąja dalimi, išskyrus tam tikrus režimo retorikos niuansus, tai suimamus, tai paleidžiamus politinius kalinius, didelių permainų nėra. Galėtume sakyti, kad šiuo metu beveik nėra politinių kalinių Baltarusijoje. Tai, sakytume, yra šioks toks progresas. Bet pagal visus indeksus, bendras vaizdas neleidžia kalbėti apie jokį progresą laisvės ir demokratijos srityje“, – teigia V. Jurkonis.
A.Lukašenka į valdžią atėjo 1994-aisiais, kai tuomet demokratiniuose rinkimuose surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Tapęs prezidentu jis ėmė siaurinti parlamento galias, išplėtė prezidento valdžią ir galiausiai nusprendė neberiboti valstybės vadovo kadencijų.
Tad, jei šį kartą, o tuo neabejojama, A. Lukašenka bus perrinktas Baltarusijos prezidentu, jis šaliai vadovaus penktą kadenciją iš eilės. Nors atvirai kalbama apie tai, kad Baltarusijoje veikia A. Lukašenkos diktatūra, pats ilgametis šalies lyderis į tokias kalbas dėmesio nekreipia ir atšauna, kad geriau būti diktatoriumi negu gėjumi.
A. Lukašenką draudžiama fotografuoti iš nugaros
Nei homoseksualų, nei žiniasklaidos teisės Baltarusijoje praktiškai neegzistuoja. Čia vis dar galioja ir mirties bausmė. Vieša paslaptis ir tai, kad žiniasklaidai draudžiama filmuoti ar fotografuoti diktatorių iš nugaros, mat jis nenori rodyti savo plikės.
Apžvalgininkai pastebi, kad A. Lukašenka, kaip nemažai kitų diktatorių, baiminasi sąmokslo prieš jį, todėl kas 2–3 metus keičia saugumo tarnybų vadovus, vyriausybės narius ir kitus potencialus sąmokslo kūrėjus.
Apžvalgininkai pastebi, kad A. Lukašenka, kaip nemažai kitų diktatorių, baiminasi sąmokslo prieš jį, todėl kas 2–3 metus keičia saugumo tarnybų vadovus, vyriausybės narius ir kitus potencialus sąmokslo kūrėjus. Kaip tikras diktatorius A. Lukašenka tarptautinei bendruomenei demonstruoja ir savo įpėdinį – 11-metį Nikolajų, kuris, kalbama, yra nesantuokinis prezidento ir jo buvusios asmeninės gydytojos sūnus.
Būtent Nikolajų, savo mylimiausią iš trijų sūnų, A. Lukašenka pasiima į valstybinius vizitus. Kalbama, kad taip keldamas žiniasklaidos diskusijas apie jo sūnų A. Lukašenka bando atitraukti žiniasklaidos dėmesį ir nuo šalies problemų. Viena jų – vis gilėjanti ekonomikos krizė, kuri neretai pavadinama didžiausia nuo 1990-ųjų. Sušlubavus Rusijos ekonomikai, Baltarusija, kuri paprastai sulaukia didžiulės Maskvos paramos ir pigaus dujų tiekimo, pajuto ekonominius sunkumus. Be to, ir Kremliaus politika Baltarusijos atžvilgiu sugriežtėjo.
