Pasak politologo J. Kryvojaus, Rusija labiau pradėjo spausti Baltarusiją ir stengtis plėsti savo įtaką šalyje.
„Rusijos įtaka Baltarusijai labai pastebima. Ne tik Baltarusijos ekonomika artimai susijusi su Rusija, bet ir žiniasklaidos erdvė yra praktiškai kontroliuojama Rusijos. Baltarusiai turi priėjimą prie Rusijos televizijos, naujienų laidų, ir tie kanalai transliuoja agresyvią antivakarietišką, antiamerikietišką propagandą. Tai daro įtaką viešajai nuomonei šalyje.
Rusijos įtaka Baltarusijai auga. Pavyzdžiui, V. Putinas spaudžia Baltarusiją leisti įkurti Rusijos pajėgų oro bazę. Rusija turi mažų karinių objektų Baltarusijoje, tačiau, jei oro bazė bus atidaryta, tai būtų didelis Baltarusijos suvereniteto praradimas“, – įsitikinęs šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Baltarusijos politologas J. Kryvojus.
Bus priverstas nusileisti dėl oro bazės
Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad jo šaliai oro bazės nereikia ir tai Vakarų ekspertai įvertino kaip stiprų atkirtį V. Putinui. Vis dėlto, pasak A. Kazakevičiaus, greičiausiai Baltarusijos prezidentas bus priverstas nusileisti.
Manau, kad A. Lukašenka bus priverstas atidaryti šią oro bazę, tačiau jis bandys derėtis, galbūt mainais į tai Rusijos bus paprašyta padidinti finansavimą Baltarusijai, – mano A. Kazakevičius.
„Tai yra dalis Rusijos politinio žaidimo regione. Rusija spaudžia Baltarusijos valdžią atidaryti tokią bazę tam, kad galėtų parodyti savo galią regionui. Tai ne tik svarbi žinia Europai, tai taip pat papildoma įtakos ir kontrolės priemonė Baltarusijai. Manau, kad A. Lukašenka bus priverstas atidaryti šią oro bazę, tačiau jis bandys derėtis, galbūt mainais į tai Rusijos bus paprašyta padidinti finansavimą Baltarusijai“, – mano A. Kazakevičius.
Jo teigimu, A. Lukašenka banko ieškoti balanso tarp Rytų ir Vakarų, o tiksliau – jis yra verčiamas tą daryti: „Savo karjeros pradžioje A. Lukašenka pasirinko prorusišką orientaciją. Bet vėliau suprato, kad Rusija kelia grėsmę jo paties valdžiai. Taigi paskutinius 10 metų A. Lukašenkos užsienio politiką būtų galima vadinti balansavimo politika tarp Rusijos ir Vakarų. Baltarusijos elitas negali priimti visų europietiškų vertybių ir politinių taisyklių, tačiau tuo pačiu metu Baltarusija negali pritarti Rusijos dominavimui, todėl bandoma pasitelkti balanso galią.“
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis sako manąs, kad balansavimas tėra labai populiari klišė. „Žinoma, balansavimas yra, bet jei pasižiūrėtume realiai į tai, kur šiuo metu Baltarusija yra, kas jai daro įtaką, man atrodo, daug klausimų apie balansavimą neliktų. Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu tikriausiai išliks Kremliaus sąjungininke, ypač su A. Lukašenka priešakyje. Realiai ji vis labiau artėja prie Rusijos ir prie Kremliaus valdymo schemų“, – tvirtina V. Jurkonis.
Jau dabar aišku, kad sekmadienį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai didelių pokyčių šalyje neatneš. Ir, kaip sako nemažai apžvalgininkų, didelė dalis rinkėjų balsuos ne už A. Lukašenką, bet už jo buvimo garantuojamą stabilumą ir saugumą šalyje.
