Savo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Substack“, politologas pateikė subjektyvų vertinimą, ko 2025-aisias galima tikėtis saugumo fronte, skirdamas dėmesį kritinių veiksnių, lemsiančių karo Ukrainoje eigą, vertinimui.
T.Janeliūnas pažymėjo, kad prognozes sudarė pasitelkęs keletą DI (dirbtinio intelekto) platformų, kuriose jis svarbiausiems veiksniams suteikė konkrečius „svorius“, įtraukė esamas jau žinomas tendencijas, bet ir paliko erdvės netikėtiems posūkiams.
Jis išskyrė, kad šiemet svarbiausi sprendimai ir pokyčiai vyks Vašingtone, Kyjive, Maskvoje ir Pekine.
„Tai esminės varomosios srovės, kurios formuos pasaulio klimatą 2025-aisiais“, – pastebėjo politologas.
Nors neatmetė rinkimų būsimų rinkimų Vokietijoje ir Lenkijoje svarbos, T.Janeliūnas mano, kad pokyčiai dėl šių rinkimų gali tik prisidėti prie didžiųjų srovių tėkmės arba truputį jas pristabdyti, tačiau netiki, jog tai būtų globalaus lygmens įvykiai.
Kalbėdamas apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, jis pastebėjo, kad čia gali būti labai rimtų galios persiskirstymo procesų: tikėtina, kad Izraelis pagaliau gali pasiekti aiškią pergalę prieš „Hamas“ grupuotę ir susigrąžinti bent dalį įkaitų.
„Yra 55-65 proc. tikimybė, kad metų eigoje karas Gazos Ruože faktiškai baigsis Izraelio dominavimu ir sąlygų palestiniečiams nustatymu. Subjektyviai duočiau 25-30 proc. tikimybę, kad Irane tęsis dideli protestai, peraugantys į bemaž revoliuciją, o dabartinis režimas žlugs arba pereis į žiauraus susidorojimo fazę. Bet kuriuo atveju tai reikštų Irano regioninės galios silpnėjimą“, – dėstė T.Janeliūnas.
Jis nekvestionuoja įvykių Artimuosiuose Rytuose svarbos, tačiau tai, kokių metų sulauks Lietuva, labiau sąlygoja karo Ukrainoje eiga.
Politologas savo straipsnyje kelia tokias prielaidas:
1. 60-75 proc. tikimybė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainai bus reikšmingai mažesnė, nei 2022-2024 metais. Šią prielaidą patvirtina bemaž visi 2024 m. viešai išsakyti Respublikonų vertinimai, jog ligšiolinė parama negali tęstis.
Be to, ekspertų vertinimu, JAV faktiškai jau atidavė didelę dalį sandėliuose buvusios ginkluotės, kuri gali būti naudojama Ukrainoje. Net jei D.Trumpas ryžtingai didins JAV gynybos išlaidas, jos bus skirtos visų pirma amerikiečių karinei galiai stiprinti (ir papildyti jau kai kuriuos apytuščius sandėlius), o ne tiesiogiai remti Ukrainą.
Tik būsimasis JAV specialusis patikėtinis Ukrainai Keithas Kellogas minėjo, jog JAV gali labai reikšmingai padidinti paramą Ukrainai, jei rusai kategoriškai atmes D.Trumpo pasiūlymus dėl paliaubų. Tačiau šis ketinimas kol kas yra per daug abstraktus ir neatitinka esminės D. Trumpo komandos vizijos – susitarti dėl paliaubų Ukrainoje kuo greičiau ir imtis kitų reikalų.
2. Ryškus Ukrainos pajėgų silpnėjimas dėl personalo trūkumo. Ši tendencija išryškėjo 2024 m. antroje pusėje ir tai gali tapti esmine priežastimi, dėl ko ukrainiečiams taps vis sunkiau išlaikyti rusų spaudimą. Karinių priemonių tiekimas gali svyruoti, dalį JAV paramos gali kompensuoti kitos NATO šalys, tačiau žmonių trūkumo Ukraina neturi kuo kompensuoti.
3. Rusijos galimybės išlaikyti dabartinį karo resursų lygį bent jau iki 2025 m. pabaigos – 60-70 proc. tikimybė. Nors Rusijos karinės pramonės galimybės smarkiai išsiplėtė, ji kare vis dar praranda daugiau technikos, nei pagamina. Esamą karinių priemonių eikvojimo mastą leido palaikyti iš sandėlių traukiama sena technika (tankai, artilerijos sistemos, artilerijos sviediniai, bombos ir kt.), kurią atnaujindavo ir siųsdavo į frontą. Tačiau šie resursai irgi artėja prie pabaigos.
Ekspertų skaičiavimai skirtingi – vieni teigia, kad tokių užkonservuotų resursų Rusijai užteks metams, kiti mano, jog bent dviems. Tačiau 2025-aisiais Rusija vis dar gali išlaikyti ryškų resursų pranašumą prieš Ukrainą.
4. 50-60 proc. tikimybė, kad naftos kainos nesikeis dramatiškai, išliks 60-80 JAV dol. ribose. Nors D.Trumpas ketina padidinti JAV naftos gavybą, šis procesas gali užtrukti. Be to, OPEC+ šalys yra suinteresuotos palaikyti naftos kainą aukštesnę nei 50-60 JAV dolerių už barelį, todėl atitinkamai gali reikšmingai mažinti savo gavybos kvotas.
Esminis poveikis naftos kainoms gali įvykti ne dėl vienašališkų JAV sprendimų, bet dėl Kinijos ekonomikos krypties: jei kinų ekonomikos augimas reikšmingai sulėtėtų, tai gali labai reikšmingai sumažinti globalią naftos paklausą. Suprantama, kuo mažesnė naftos kaina, tuo mažiau pajamų Rusijai ir tuo sunkiau išlaikyti karo ekonomiką.
Scenarijai Ukrainai
-
Ukrainos pergalė – 20 proc.
Rusija atmeta D.Trumpo planą dėl paliaubų. Įgyvendinami savo pažadą amerikiečiai milžiniškais kiekiais pradeda siųsti karinę techniką Ukrainai, įskaitant modernias oro gynybos ir raketines sistemas. Nuimami bet kokie apribojimai atakuoti taikinius Rusijos gilumoje. Dėl to visiškai sutrinka rusų karinio aprūpinimo logistika, o dėl energetikos objektų atakų ir bendras ekonomikos funkcionavimas ima trūkčioti. Papildomą spaudimą sukuria Vašingtono agresyvus spaudimas naftos rinkoje, dėl ko naftos kaina krenta žemiau 50-60 JAV dolerių už barelį. Ukrainiečiams pavyksta pasiekti persilaužimą 2025-ųjų antrojoje pusėje. Subyrėjęs rusų frontas leidžia sparčiai atgauti nuo 2022 m. užimtas teritorijas ir suteikia visas galimybes ilguoju laikotarpiu grįžti net į 2014 m. ribas. V.Putinas, matydamas neišvengiamą katastrofą, bando eiti į derybas, kad galėtų išlaikyti bent Krymą.
-
Rusijos pergalė – 40 proc.
JAV parama Ukrainai smarkiai sumažėja, o Europos Sąjungos šalys negali kompensuoti šių netekčių. Rusijos pajėgos vis labiau dominuoja fronte. Jau 2025 m. pavasarį užima Pokrovską (svarbų logistinį centrą) ir priartėja prie Kramatorsko, paskutinio didesnio miesto Donetsko srityje. 2025 m. antrojoje pusėje faktiškai visa Donetsko sritis priklauso rusams, pajėgos nukreipiamos Zaporižios ir Chersono kryptimis. Ukrainiečiai priversti atitraukti pajėgas iš Kursko srities, jiems vis sunkiau pakeisti žuvusius ir sužeistuosius. Dėl didėjančio resursų atotrūkio ir nuolat bombarduojamos energetinės infrastruktūros Ukrainos visuomenė pasiduoda pralaimėjimo nuotaikoms. Didėja spaudimas Volodymyrui Zelenskiui priimti rusų sąlygas ir stabdyti karą: sutinkant de facto atiduoti rusų kontrolei Luhansko, Donetsko, Zaporižios ir Chersono sritis, neribotam laikui atidėti NATO narystės perspektyvą, įsipareigoti nekurti branduolinio ginklo, sumažinti savo kariuomenės pajėgumus. Jei V.Zelenskis laikytųsi tolesnio karo politikos, gali kilti ir vidinio perversmo ar nušalinimo rizika. Rusijos tikslas – politinių manipuliacijų priemonėmis pašalinti V.Zelenskio vyriausybę, kaip „nacistinę“ ir atsakingą už tūkstančių ukrainiečių žūtis.
-
Paliaubos be taikos, įstrigęs/įšaldytas karas – 40 proc. Rusai per pirmą 2025 m. pusmetį perima Pokrovską, tačiau tai pareikalauja daugybės aukų ir priartina Rusijos kariuomenę prie taško, kada ji nebegali kasdien aukoti po 1500-2000 karių. Artėja riba, kuomet baigsis iš sandėlių traukiamos senos karinės priemonės. Iranas nepajėgia didesniais kiekiais aprūpinti rusų dronais, nes susitelkęs į savo išgyvenimą ir išsekintas energetinės krizės. 2025 m. antroje pusėje karo intensyvumas sumažėja ir abi pusės faktiškai linkusios priimti status quo situaciją, tikėdamosi, kad galės greičiau už priešininką atkurti savo pajėgumus ir grįžti į karą turėdamos iniciatyvą. Derybos dėl paliaubų gali vykti oficialiai, tačiau dėl to kariniai veiksmai gali nesiliauti. Gali būti ir neoficialios derybos, kurių tikslas – fiksuoti esamą padėtį, apsikeisti įkaitais, susitarti dėl „pauzės“ nenaikinti abiejų pusių energetinės infrastruktūros.
T.Janeliūnas pažymėjo, kad įvardinti trys scenarijai – supaprastintos labiausiai tikėtinų tendencijų santrumpos. Jo nuomone, gali persidengti. Pavyzdžiui, rusų pergalės ir neužtikrintų paliaubų/ įšaldyto karo susitarimai gali įgauti įvairių derinių formas. Susitarimai gali būti pasiekti ir čia pat pažeisti per trumpą laiką. Karo veiksmų intensyvumas gali svyruoti.
Tačiau, pasak eksperto, dabartinėje situacijoje rusai turi pranašumą ir tuo naudosis spausdami D.Trumpą, o fronte – negailėdami savo karių, bet siekdami kuo greičiau perimti Pokrovską.
„Tai būtų ženklas, kad rusų pergalė artėja, todėl jiems nėra jokio reikalo eiti į kompromisus ar priimti kokias nors nepalankias sąlygas“, – rašo T.Janeliūnas.
Kritinis scenarijus: rusų puolimas prieš Baltijos šalis
Politologas teigia pastarąsias savaites nemažai laiko skyręs kritinio scenarijaus modeliavimui, pasitelkiant jau aiškias arba ryškėjančias tendencijas ir įdarbinant keletą dirbtinio intelekto platformų, kurias „maitino“ duomenimis apie karą Ukrainoje, D.Trumpo nuostatas dėl paramos Ukrainai, Rusijos pajėgumus ir strateginius tikslus.
„Galutinis rezultatas šiuo metu : Rusijos karo prieš Baltijos šalis 2025 – 2027 m. laikotarpiu tikimybė yra 15-25 procentai“, – pažymėjo jis.
Nors kiekvienam būdingas subjektyvus rizikos vertinimas, T.Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad tikimybė, jog jau artimiausiu metu gali būti įvykdyta karinė intervencija į Baltijos šalis, nėra tokia maža, kad į ją būtų galima nekreipti dėmesio.
Jo vertinimu, galimybė, kad V.Putinui pradės planuoti karinę operaciją prieš NATO šalis, dar net nepasibaigus karui Ukrainoje, išlieka ganėtinai didelė. Tai, anot politologo, gali nulemti keli veiksniai:
-
rusų įsitikinimas, kad šiuo metu jie turi pranašumą prieš NATO šalis Europoje, kuris ilgainiui išnyks ar sumažės. Strategiškai tai pati pavojingiausia situacija, kuomet skubama pasinaudoti tariamu pranašumu, kol priešininkas (NATO) nespėjo pasirengti ir sumažinti karinių priemonių atotrūkį;
-
karas Ukrainoje nėra savitikslis. Tai Rusijos globalios imperinės logikos dalis. Pagrindinis prizas – įtakos sferų perbraižymas Europoje ir amerikiečių faktinis pasitraukimas iš Europos saugumo reikalų. Tad net nepasiekę visų tikslų Ukrainoje rusai gali bandyti eiti „va bank“ ir įtraukti į galimas globalias derybas su amerikiečiais papildomas kortas (Baltijos šalis). Įsivaizduokime tai kaip ukrainiečių Kursko operaciją, tik iš priešingos pusės;
-
D.Trumpo dėmesys gali greit keistis. Jo pirmoji ir antroji dėmesio užsienio politikoje kryptis turėtų būti Kinija ir Iranas/Izraelis. Čia taip pat galime tikėtis netikėtų ir galbūt net klaidingų žingsnių, kurie staiga pakeltų įtampą į labai aukštą lygį. V.Putinui, kuris yra įgimtas oportunistas, tai būtų ženklas „padidinti statymus“ ir blefavimu pamėginti „apžaisti“ D.Trumpą, kol jis užsiėmęs įtampos valdymu su Iranu ir/ar Kinija;
-
D. Trumpo polinkis į konfliktus, o ne bendradarbiavimą gali gana greitai sugriauti santykius tarp JAV ir ES. Tarifų karai, nepasitenkinimas lėtu išlaidų gynybai didinimu Vokietijoje ar Prancūzijoje gali paskatinti D.Trumpą skelbti, jog jis mažina JAV karių skaičių (pvz. Vokietijoje). Tai būtų tarsi padrąsinimas V.Putinui imtis veiksmų, kol europiečiai nespėjo sukurti rimtesnės kariuomenės ar dislokuoti Baltijos šalyse bent brigados dydžio pajėgų.
Didžiausia „juodoji gulbė“
T.Janeliūnas pastebėjo, kad bene didžiausia „juodoji gulbė“ gali įvykti dėl Kinijos ir JAV santykių pokyčių.
„Ilguoju laikotarpiu būtent ši dvikova nulems, kokia bus globali saugumo sistema. D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu dviejų supergalių skirtumai, baimės ir priešiškumas turėtų įgauti ryškiausias formas. Jei sitaucija tarp Pekino ir Vašingtono įkaistų tiek, kad būtų apsikeičiama net kariniais grasinimais, visas pasaulis įsitemptų. Vien galimo konflikto perspektyva gali turėti reikšmingų sukrėtimų ir akcijų vertei, naftos kainoms, o svarbiausia – politinių klaidų galimybėms“, – rašė politologas.
Didelės įtampos laikotarpiais politikai dažniau daro klaidas, nes jie taip pat žmonės. Stresas, liguistos paranojos, mesianizmo apraiškos – visa tai istorija matė ne vieną kartą, pastebėjo jis.
„Bet visa tai – tik tikimybės ir galimybės. Joms reikia ruoštis, bet nevertėtų pasinerti tik į jas, tarsi į neišvengiamybės bedugnę.
Kol kas galime mėgautis sąlygiškai ramia situacija ir kliautis viltimi, jog „amerikietiški kalneliai“ suteiks daugiau teigiamų emocijų ir atneš pozityvios dinamikos“, – reziumavo T.Janeliūnas.
-
V.Zelenskis pažadėjo, kad 2025-aisiais Ukraina padarys viską, kad sustabdytų Rusiją
-
V.Zelenskis: dujų tranzito per Ukrainą pabaiga yra vienas didžiausių rusų pralaimėjimų
-
Karas Ukrainoje. „Vienintelis dalykas, kurį Putinas gerbia“: K.Volkeris paaiškino, kas iš tikrųjų apsaugotų Ukrainą
-
Viena Europos šalis slapta gamina ginklus Ukrainai: „Mes apie tai nekalbame“
-
Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kiek rusiškų dronų sunaikino 2024 metais
-
Pietų Ukrainoje per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus
-
Vokiečiai nepasimokė: O.Scholzo partijos lyderė toliau kalba apie skambučius V.Putinui
-
Karybos ekspertas apie Rusijos perspektyvas: „V.Putinas nepatenkintas“
