Rusiją iki 2000-ųjų G.Golosovas tinklalapiui „Meduza“ vadina netobula atstovaujamąja demokratija, o autoritarinis režimas formuotis pradėjo, jo nuomone, 2003–2004 metais. Vėliau laukė kelios tokios santvarkos konsolidavimo stadijos.
„Konsolidavimo procesas dabar iš esmės baigtas, nes režimui, kuris egzistuoja kaip asmeninė diktatūra, gyvybiškai svarbu užtikrinti galios tvarumą – ne valdančiosios partijos, o aukščiausiojo lyderio.
Dabar tai pasiekta, ir aš manau, kad autoritarizmo konsolidacija Rusijoje baigta: Putinui sukurta institucinė galimybė išlikti valdžioje iki gyvenimo pabaigos“, – teigia G.Golosovas.
Konstitucijos pataisoms per visuotinį balsavimą pritarė beveik 78 proc. balsavusių rusų, nors tiek vietos, tiek tarptautiniai stebėtojai tvirtina, kad referendumas nebuvo švarus.
Analitiko teigimu, iš tiesų plebiscitas nė nebuvo reikalingas – esą V.Putinas gailisi inicijavęs šį procesą.
„Taip, jam buvo svarbu, kad šios konstitucinės pataisos būtų priimtos. Jos, tiesa, buvo patvirtintos parlamente, tačiau Putinas norėjo propagandinio spektaklio ir triumfo savotiškuose rinkimuose – kad neatrodytų, jog veikiama tiesiog per paklusnią įstatymų leidžiamąją valdžią“, – pažymi G.Golosovas.
Vis dėlto kuo labiau įsibėgėjo procesas, tuo darėsi aiškiau, kad „švaraus kelio į priekį nėra“.
Pasak G.Golosovo, nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas dabar sako, kad pergalė buvo reikšminga, „iš esmės visi supranta, kad visas šis reikalas – ne triumfas, o didžiulė gėda“.
„Manau, kad režimas tai buvo supratęs, kad ratai jau buvo pradėję riedėti, nes Putinas viešai pažadėjo, kad balsavimas bus.
Buvo galima atsitraukti per tą patį Konstitucinį teismą, bet Putinas ir vėl nutarė, kad tai atrodytų keistai, kad žmonės pamanytų, jog jis išsigando“, – svarsto politologas.
Kaip teigia G.Golosovas, tai, kiek ilgai išsilaikys V.Putino režimas, priklauso nuo to, kokio lygio pasipriešinimo jis sulauks. Esą jei visuomenė neprotestuos, režimas laikysis tiek, kiek gyvens prezidentas – ne iki 2036-ųjų, o tikriausiai dar ilgiau.
„Bet jei bus pasipriešinimas, viskas gali greitai pasikeisti. Tokių personalizuotų autoritarinių režimų problema – tai, kad opozicija gali mobilizuotis bet kada ir dėl bet kokio, atsitiktinio tikslo.
Toks yra šių režimų bruožas. Lengva prognozuoti, kas bus, kai šis režimas nusilps politine prasme. Bet labai sunku pasakyti, kaip ir kada tai įvyks – nes tai gali įvykti bet kada“, – tvirtina G.Golosovas.
