„Viltis yra, nes D.Trumpo nenuspėjamumas palieka lūkestį, kad jis gali būti nenuspėjamas gerąja prasme. Teoriškai jis galėtų būti ir tuo, kuris kaip niekada prisidėtų prie Baltijos valstybių saugumo stiprinimo, bet esama regioninė situacija bei geopolitinės įtampos daro mus ypatingai jautriais tokiems galimiems pokyčiams“, – trečiadienio rytą BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas L.Kojala.
Kita vertus, šiuo metu prognozuoti D.Trumpo užsienio politiką yra sudėtinga, nes kampanijos metu buvo matyti labai mažai jos gairių, respublikonų kandidatui koncentruojantis į Amerikos vidaus klausimus, teigė ekspertas.
Šiuo metu prognozuoti D.Trumpo užsienio politiką yra sudėtinga, nes kampanijos metu buvo matyti labai mažai jos gairių, respublikonų kandidatui koncentruojantis į Amerikos vidaus klausimus.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo išrinkimas reikštų naują puslapį Vakarų pasaulio raidoje, o remiantis esamais duomenimis, „Trumpas jau ruošia pergalės kalbą“.
„Tai yra naujas puslapis Vakarų pasaulio raidoje po Šaltojo karo pabaigos, kai įsivyravo tam tikras konsensusas dėl liberalios ekonomikos krypties, dėl atvirumo ir siekio kurti multikultūrinę visuomenę. Šiandien mes matėme įvairių signalų iš įvairių pasaulio regionų, kad ta tvarka sulaukia vis daugiau kritikos, bet kai mes matome išrinktą JAV prezidentą, kuris iš esmės perrašo demokratijos rinkimų istoriją, matyt, tai yra tas laikas suprasti, kad vyksta platūs pokyčiai“, – sakė L.Kojala.
Pasak jo, D.Trumpas JAV prezidento rinkimus greičiausiai laimėjo, nes jo varžovė H.Clinton jam buvo labai patogi kritikuojant ilgametę Vašingtono politiką, su kuria yra glaudžiai susijusi. Respublikonų kandidato pergalę taip pat lėmė aiškėjantys nuomonių skirtumai Amerikoje ir tai, kad pokyčių idėja suvienijo įvairių socialinių grupių rinkėjus, kalbėjo politologas.
„Tai rodo, kad mes kalbame apie fenomeną, kuris turi kur kas didesnes šaknis, negu vienadienis balsavimas“, – sakė L.Kojala.
D.Trumpas kol kas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs 244 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 215 rinkikų balsų.
Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.
Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus.
Tuo metu H.Clinton simbolizavo Amerikos politikos tęstinumą, teigia ekspertai.
