Nors galutiniai pirmojo rinkimų turo rezultatai paaiškės tik antradienį ar trečiadienį, balsavusiųjų apklausų (angl. „exit polls“) rezultatai rodo, kad PiS surinko 32,3 proc. balsų.
Valdančioji partija šiemet pasirodė prasčiau nei 2015 metų parlamento rinkimuose, kai sulaukė 37,6 proc. rinkėjų paramos, tačiau geriau nei 2014 metais, kai už juos balsavo 26,9 proc. rinkėjų.
Opozicinis liberaliųjų centristų blokas „Pilietinė koalicija“ sulaukė 24,7 proc. rinkėjų balsų. Maždaug tiek pat, kiek 2015-ųjų parlamento rinkimuose. Už jos koalicijos partnerę agrarinę Lenkijos liaudies partiją balsavo 16,6 proc. rinkėjų.
Didžiausias smūgis PiS laukė Varšuvoje. Čia „Pilietinės koalicijos“ kandidatas į mero (prezidento) postą Rafalas Trzaskowskis, pasak apklausų, sulaukė 54,1 proc. rinkėjų balsų ir lengvai įveikė PiS kandidatą, teisingumo viceministrą Patryką Jakį.
Ilgametis ES emisaras R.Trzaskowskis žadėjo, kad sostinė išliks „atvira, tolerantiška ir europietiška“.
„Tikiuosi, kad pergalė Varšuvoje – pirmas žingsnis, ir kad nugalėsime ateinančiuose balsavimuose. Lenkijai svarbu, kad prieigą prie valdžios turėtų tie politikai, kurie gerbia teisinės valstybės principą“, – balsavusiųjų apklausos rezultatus komentavo R.Trzaskowskis.
Opozicijos atstovai rezultatus vertina teigiamai. Jų teigimu, dvi pagrindinės valdančiosios partijos varžovės kartu surinko 41 proc. balsų – beveik 10 proc. procentinių punktų daugiau nei PiS.
Politologas nugalėtojais laiko opoziciją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andrzejus Pukszto 15min teigė, kad pirmajame Lenkijos regioninių rinkimų ture nugalėtojais galima laikyti opozicijos partijas.
„Sakyčiau, kad laimėtojas, bent jau kol kas, yra opozicija, nes ji nugalėjo pirmajame ture Varšuvoje. Labai retai pasitaiko, kad prezidento (mero) rinkimuose neprireikia antro turo.
Tai, kad Varšuva vienareikšmiškai palaikė opozicijos kandidatą – labai rimtas signalas valdantiesiems. Panaši situacija Poznanėje ir Lodzėje, opozicijos atstovai yra labai stiprioje pozicijoje Krokuvoje bei Gdanske“, – teigė politologas.
Pasak A.Pukszto, dar vienas rimtas įspėjamasis signalas valdantiesiems – balsavimo kaimuose rezultatai. Čia daug balsų surinko Lenkijos liaudies partija, priklausanti opozicijai.
Pasak A.Pukszto, dar vienas rimtas įspėjamasis signalas valdantiesiems yra tas, kad kaimuose daug balsų surinko Lenkijos valstiečių partija, priklausanti opozicijai.
Vis dėlto, politologas siūlė palaukti lapkričio 4 dieną vyksiančio antrojo rinkimų turo dėl miestų merų postų – esą tada išryškės galutinis Lenkijos politinis peizažas.
A.Pukszto patikino, kad didžiausio rinkėjų aktyvumo regioniniuose rinkimuose nuo Lenkijos nepriklausomybės atgavimo pradžios priežastis – gilus susiskaldymas šalyje.
„Susiskaldymas yra didžiulis. Jei žiūrėsime į rinkiminį geografinį žemėlapį, pamatysime, kad rytinė ir pietrytinė šalies dalys labiau palaikė konservatorius, o Varšuva ir vakarinė – opoziciją“, – teigė politologas.
Pasak A.Pukszto, labai svarbu turėti omenyje, kad savivaldą Lenkijoje sudaro trys pakopos, todėl reikia atsižvelgti į visų trijų pakopų atstovų rezultatus.
„Reziumuodamas galėčiau pasakyti, kad mažuose ir vidutiniuose miestuose konservatorių pozicijos vis dar yra stiprios, tačiau didžiuosiuose miestuose, įskaitant Varšuvą, opozicija bando atkovoti savo pozicijas“, – pridūrė jis.
Politologo teigimu, nors opozicijai pirmasis turas buvo sėkmingesnis miestų vadovų atžvilgiu, „savivaldos tarybose – tiek vaivadijų, tiek apskričių lygmenyje jėgų išdėstymas yra tolygus“.
