Sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos karui Ukrainoje. JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, esą Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva neprašė Kinijos karinės pagalbos.
„Rusija turi savo pačios potencialo operacijos tęsimui, ir, kaip mes skelbėme, ji vyksta pagal planą ir bus baigta pilnai pagal numatytus terminus“, – sakė jis, kurį cituoja gazeta.ru.
Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“
Rytų Europos studijų centro ekspertas R.Boruta 15min teigė, kad Kinija nuo pat karo pradžios laikosi panašios pozicijos, kurią jis įvardino kaip „proputinišką neutralumą“.
„Manau, kad situacija po truputį gali keistis. Kinija karo fone stengėsi išlaikyti balansavimą ir bandė demonstruoti neutralumą. Tačiau šio sprendimo politinė kaina reikšmingai auga ir ima kelti vis didesnį nerimą Pekinui“, – kalbėjo R.Boruta.
Pasak jo, pastebimas ir Kinijos diplomatinio aktyvumo didėjimas. Praėjusią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais. Pokalbių metu buvo aptarta situacija Ukrainoje.
„Įdomu tai, kad Kinijos vadovas konfliktą Ukrainoje pavadino karu. Tai gana reikšmingas naratyvo pasikeitimas“, – teigė politikos ekspertas.
Anot jo, reikšmingas įvykis yra ir amerikiečių bei kinų delegacijų susitikimas Romoje. Susitikimo metu taip pat bus kalbama apie Ukrainą.
Nors oficialus Kremlius kartoja vis dar turinti „pajėgumų užbaigti specialiąją operaciją Ukrainoje“, skirtingi politikos ekspertai jau ne kartą pabrėžė, kad pirminis Maskvos planas žlugo – užimti Kyjivo, kaip ir kitų miestų, „per dvi dienas“ nepavyko.
R.Boruta: Kinija šiuo metu supranta, kad yra sudėtingoje pozicijoje.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį taip pat pabrėžė, kad pradinis Rusijos planas Ukrainoje yra žlugęs, o Ukrainos pajėgos yra labai gerai sutelktos.
R.Boruta taip pat sutinka, kad Rusija nesitikėjo tokio scenarijaus Ukrainoje, todėl greičiausiai prieš karą nė nesuderino iki galo savo veiksmų su Kinija.
„Manau, kad nebuvo kalbėta apie Kinijos pagalbą Rusijai“, – sakė politikos ekspertas.
Kinija – sudėtingoje pozicijoje
Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Kinijos nesutarimai su Vakarų pasauliu „nuėjo į antrą planą“. Pasak R.Borutos, Pekinas nuo pat karo pradžios turėjo progą pagerinti savo įvaizdį, tačiau kol kas tuo nepasinaudojo.
„Ji turėjo puikią galimybę sulaukti palankumo, jei būtų aiškiai pateikusi savo poziciją ir bent iš dalies parėmusi nuotaikas, vyraujančias didžiojoje pasaulio dalyje. Tačiau ji to nepadarė. Ateityje tai gali stipriai atsiliepti Pekino santykiams ne tik su JAV, bet ir Europa.
Kinija šiuo metu supranta, kad yra sudėtingoje pozicijoje, ir, manau, diplomatinis jos suaktyvėjimas rodo, kad ji nori kuo greičiau pamatyti šio konflikto pabaigą“, – kalbėjo politikos ekspertas.
R.Boruta: nors Kinijos agresyvumas Taivano atžvilgiu nemažės, manau, kad karinis įsiveržimas neįvyks.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą pasaulis sukluso taip pat dėl galimų Kinijos veiksmų Taivane. Baimintasi, kad ji gali užpulti Taivaną, kurį laiko savo teritorija.
R.Boruta įsitikinęs – tokio žingsnio Pekinas šiuo metu nesiims.
„Manau, kad Kinija pamatė, jog Vakarai vis dar gali vieningai veikti. Tai parodė Pekinui, kad bet kokios eskalacijos Taivane gali jai atsiliepti labai neigiamai. Nors Kinijos agresyvumas Taivano atžvilgiu nemažės, manau, kad karinis įsiveržimas neįvyks. Šiuo metu toks planas nėra svarstomas“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Pasak jo, šiemet Kinija stengsis išlaikyti status quo, nes 2022 m. yra svarbūs jos vidaus politikai – rudenį vyks Kinijos komunistų partijos kongresas.
„Kinijos tikslas yra išlaikyti stabilumą ir vengti atvirų konfliktų“, – mano R.Boruta.
