Anot jos, nors Prancūzijos prezidento rinkimai parodė, kad populistės Marine Le Pen pozicija silpsta, vis dėlto išlieka populistinių partijų bangos grėsmė.
E.Macrono pergalingas žygis tęsiasi. Prieš mėnesį jis laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus, dabar jo partija užtikrintai žengia priekyje parlamento rinkimuose. Prancūzai sekmadienį balsuoja antrajame parlamento rinkimų ture, kuriame, kaip prognozuojama, priekinių pozicijų neužleis kiek daugiau nei prieš metus susikūrusi E.Macrono centro partija. Jo partijos pergalė į šoną nustūmė tradicines įsigalėjusias partijas ir pastaraisiais metais nerimą keliančią M.Le Pen populistinę Nacionalinio fronto partiją.
E.Keller teigia, kad, nors dvi iš eilės E.Macrono pergalės yra unikalus atvejis, kol kas sunku prognozuoti, kaip nauja partija įsitvirtins ir ar pajėgs išpildyti rinkėjų lūkesčius.
„Pirmojo turo rezultatai rodo, kad didžioji dalis prancūzų nusivylę tradicinėmis politinėmis partijomis ir politikais. Tikrai daug žmonių mano, kad ilgai politikoje esantys žmonės yra vis labiau susirūpinę savo interesais ir vis mažiau rūpinasi rinkėjais. Pastaruosius kelerius metus nuolatos kildavo skandalų – ministrų sukčiavimas, mokesčių slėpimas. Todėl natūralu, kad rinkėjai ieško ko nors naujo“, – teigia E.Keller.
Anot jos, jeigu grįžtume į neseniai vykusius prezidento rinkimus, pastebėtume, kad antrame ture susirungę kandidatai buvo ne iš įsigalėjusių partijų. „Turime labai jauną kandidatą iš labai jaunos partijos, kurią maždaug prieš metus jis įkūrė, galima sakyti, iš nieko. E.Macronui lengvai pavyksta rinkti pergales ne tik prezidento, bet ir parlamento rinkimuose“, – sako E.Keller.
Jos aiškinimu, E.Macroną ir jo partiją renkasi jauni rinkėjai, kurių aktyvumas rinkimuose paprastai nėra labai didelis, bei jauni ir vyresnio amžiaus rinkėjai. „Aiškiai matyti, kad didžioji jo rinkėjų dalis turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Tik nedidelis procentas žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą, balsuoja už E.Macrono partiją. Taip pat matyti, kad jo rinkėjai dažnai yra iš miesto, urbanistinių vietovių“, – nurodo E.Keller.
Anot politikos mokslų daktarės, M.Le Pen nesugebėjo pasinaudoti sėkmės banga ir mobilizuoti rinkėjų. Jos Nacionalinio fronto partija pirmajame parlamento ture pasirodė silpnai. Politologė teigia, kad M.Le Pen reputacija pamažu menksta. Gali būti, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Nacionalinio fronto partija neturės įtakos didžiajai politikai. Tačiau tai nereiškia visiško populistinės partijos pralaimėjimo.
„Viena vertus, galime sakyti, kad populistinė partija galiausiai pralaimėjo. Tačiau nėra ko labai džiūgauti. Žmonių, balsavusių už M.Le Pen, kaip prezidentę, pozicijai aukščiausiu lygiu ir toliau nebus atstovaujama. Šie žmonės ir toliau balsuos už populistines partijas“, – tvirtina E.Keller.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šie rinkėjai pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatams padarė didelę įtaką – buvo nemaža tikimybė, kad Prancūzijos prezidente taps populistinės partijos vadovė. „Naujasis prezidentas E.Macronas privalo būti labai atidus, kad per kitus rinkimus, po penkerių metų, žmonės taip aktyviai nebebalsuotų už populistinę partiją. Jeigu per jo kadenciją bus sunkumų, jeigu jis nuvils rinkėjus, labai tikėtina, kad kitus rinkimus jau laimės populistai“, – akcentuoja E.Keller.
Viena vertus, galime sakyti, kad populistinė partija galiausiai pralaimėjo. Tačiau nėra ko labai džiūgauti.
Jos nuomone, pastaruoju metu populistų partijos iškilo visur, tačiau paskutiniai rinkimai Nyderlanduose, Austrijoje, Prancūzijoje parodė, kad populistų jėgos nėra pakankamai stiprios nugalėti.
„Rizika lieka. Įsigalėjusioms partijoms toliau nepavyksta komunikuoti su visais šalies gyventojais ir siūlyti sprendimus, kurie bent iš dalies patenkintų populistinių partijų rėmėjus. Daugeliui valdančiųjų partijų Europoje tai didelis iššūkis. Todėl rizika, kad Europoje bus dar viena populistinių partijų banga, išlieka“, – įsitikinusi E.Keller.
Vis dėlto E.Keller pastebi, kad E.Macronas yra stiprus lyderis ne tik savo šalyje, bet ir visoje Europoje: „Per savo prezidentinę kampaniją jis buvo aiškiai proeuropietiškas, kai tuo metu ne vienas kitas kandidatas buvo euroskeptiškas. E.Macronas turi stiprią poziciją ne tik savo šalyje. Jis tikrai turės įtakos Europos Sąjungos (ES) sprendimams ir reformoms. Iš jo tikrai galima tikėtis įvairių pasiūlymų bendrijos klausimais.“
Politologės aiškinimu, E.Macronas laikosi pozicijos, kad ES šalys gali išlikti stiprios tik vieningai spręsdamos migracijos, ekonomikos ir terorizmo klausimus. Šio politiko populiarumo banga, teigia E. Keller, dar tik prasideda, nes jis per rinkimus suteikė daug vilčių, kurias dabar turi pateisinti.
„Tai labai didelis spaudimas. Veiksmai, kurių jis ėmėsi pirmomis savaitėmis po pergalės, taip pat daug žadantys. E.Macronas stengiasi pildyti savo rinkimų programą. Jis – labai jaunas prezidentas, jam dar nėra keturiasdešimties. Be to, kaip politikas, jis dar labai jaunas, bet geba būti tame pačiame lygyje su D.Trumpu, V.Putinu ir Th.May. Todėl kol kas atrodo, kad jis gali būti stiprus lyderis“, – sako E. Keller.
Jeigu E.Macrono partija taip pat sėkmingai pasirodys ir antrajame rinkimų ture, parlamente turėtų apie 455 kėdes iš 577. Tai būtų stipriausia valdančioji dauguma nuo 1958-ųjų.
