Nuo 2014-ųjų karo apimtą Ukrainą, kurioje Kijevo pajėgos kovoja su Rusijos remiamais separatistais, metų pabaigoje pasiekė puiki žinia – JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino planą Kijevui tiekti mirtiną ginkluotę, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“.
Kaip ir tikėtasi, šis žingsnis suerzino Kremlių. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas apkaltino JAV „peržengus ribą“ ir kurstant konfliktą Rytų Ukrainoje.
Vis dėlto politologai mano, kad toks JAV sprendimas – labiau simbolinis žingsnis, kuris karo fronte neatneš didelių pasikeitimų.
„Kad įvyktų pokyčių, konfliktą reikia spręsti politiniais būdais. Jei matytumėme, kad keičiasi Ukrainos valdžios požiūris į situaciją ar kad Rusijos režimas nuspręstų pasitraukti iš regiono ir atsisakytų remti separatistines jėgas, padėtis galėtų keistis iš esmės“, – sako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas.
Jam antrina politologas, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius.
„(Ginklų tiekimas – red.) suteiks daugiau galimybių ukrainiečiams reaguoti į rusų provokacijas. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar Ukrainos karinės pajėgos taps gerokai stipresnės ir galės Donbase daryti ką nori.
Rusų kariuomenės pajėgumai, kurių formaliai ten nėra, vis tiek išlieka didesni“, – 15min teigė L.Jonavičius.
Anot politologo, Ukrainos pajėgos dar nėra taip tvirtai sustyguotos, kad „turėtų aiškią vadovavimo vertikalę ir būtų atsakingos už saugų ir tinkamą ginklų panaudojimą“.
L.Kasčiūnas: „Atgrasymas – esminis elementas. Varžovas, prieš kurį Rusija šoka, dažniausiai būna silpnesnis. Kai jis sustiprinimas, Rusija nešokinėja. Ji šokinėja ten, kur gali daryti įtaką.“
Tuo tarpu politologas ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas džiaugiasi tokiu D.Trumpo administracijos žingsniu bei sako, kad sprendimas tiekti ginklus Ukrainai galėjo būti priimtas ir gerokai anksčiau.
„Jei sprendimas būtų priimtas anksčiau, galbūt konfliktas nebūtų toks įšaldytas kaip dabar. Tiesa, anksčiau nebuvo aišku dėl struktūrinių Ukrainos kariuomenės problemų, pavyzdžiui, lojalumo. Anksčiau galimybė, kad ginklai pateks į nesaugias rankas, buvo didesnė. Dabar vyksta reformos, lojalumas Ukrainai – stipresnis“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Atgrasymas – esminis elementas. Varžovas, prieš kurį Rusija šoka, dažniausiai būna silpnesnis. Kai jis sustiprinamas, Rusija nešokinėja. Ji šokinėja ten, kur gali daryti įtaką“, – svarstė politologas.
Vidaus problemos
Šių metų gruodžio pradžioje Kijevas ir vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Iš pradžių pasipiktinimą kėlė sužlugdyta Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) veikla, vėliau Aukščiausioji Rada ketino svarstyti įstatymo projektą, palengvinantį keturių antikorupcinių organų vadovų atleidimą.
Sulaukus Vakarų perspėjimų, kad gali būti nutraukta finansinė parama, svarstymas buvo atšauktas.
Todėl politologai vieningai sutaria, kad 2018-aisiais didžiausias Ukrainai kilsiantis iššūkis – ne Rusija, o efektyvus reikalingų reformų įvykdymas.
L.Jonavičius teigia, kad nors Ukrainoje vyksta daug teigiamų procesų, esminė valdžios sistemos transformacija, susijusi ir su korupcija, ir įstatymų nešališkumu, kol kas nėra įvykusi.
L.Kasčiūnas: „Privalome aiškiai pasakyti, kad negalime ir netoleruosime situacijos, kai mes (Ukrainą – red.) stipriname, remiame, o jų žaidimo taisyklės korupcijos srityje nesikeičia. Tokia sąlyga turi būti, nes negali vien kariniu konfliktu pridenginėti savo vidaus problemų.“
„Vyksta nuolatinės kovos tarp atskirų grupuočių, įskaitant tas, kurios šiuo metu yra valdžioje. Kai kurioms jų antikorupcinės reformos ir skaidrumo didinimas yra nenaudingas.
Todėl šalia tokių pasiekimų, kaip, pavyzdžiui, antikorupcinio biuro ir kitų organų įsteigimo, yra tiek pat nepasitenkinimo jų veikla, kadangi jie pakerta ar galėtų pakirsti tų grupuočių galios interesus ir šaltinius“, – apie vidines Ukrainos problemas 15min pasakojo L.Jonavičius.
Politologui pritaria ir L.Kasčiūnas. Jo teigimu, dabartinis Ukrainos politinis elitas dažnai pasinaudoja Rusijos agresija ir kariniu konfliktu, kad pridengtų savo neveiklumą kovos su korupcija srityje.
Anot Seimo nario, Lietuva, kaip paramą teikianti partnerė, taip pat turi iškelti sąlygas Ukrainai.
„Problemos nebe tokios didelės kaip prie (buvusio prezidento Viktoro – red.) Janukovyčiaus, bet jos išlieka. Išlieka korupcinės schemos, pasikeitė tik žaidėjai, o ne žaidimo taisyklės. Arba tos taisyklės pasikeitė, bet ne taip žymiai. Todėl neišvengiamai turime įvesti sąlygą.
Privalome aiškiai pasakyti, kad negalime ir netoleruosime situacijos, kai mes (Ukrainą – red.) stipriname, remiame, o jų žaidimo taisyklės korupcijos srityje nesikeičia.
Tokia sąlyga turi būti, nes negali vien kariniu konfliktu pridenginėti savo vidaus problemų“, – mano L.Kasčiūnas.
Anot L.Jonavičiaus, kitąmet vidaus procesams didelę įtaką darys pasirengimas 2019-ųjų Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimams.
„Kyla klausimas, kaip Ukrainos politikams viduje pavyks susitarti, kas bus kandidatai, kokiomis sąlygomis vyks rinkimai, kiek į juos bus įtraukta pilietinė visuomenė.
Ukrainos sistema išlieka pakankamai oligarchizuota, tie galingi ir įtakingi neformalūs veikėjai diktuoja, kokios partijos bus populiariausios ir turės daugiausia galimybių“, – 15min sakė politologas.
L.Jonavičiaus teigimu, būtent dėl artėjančių rinkimų 2018-aisiais proveržio reformų prasme tikėtis neverta.
„Tiek tiek valdantieji, tiek opozicija sieks padidinti populiarumą. Jie puls vieni kitus, bandys parodyti, kokie blogi yra kiti. O tai greičiausiai kirs per reformų spartą ir efektyvumą.
Vis dėlto didesnio nuosmukio ir grįžimo atgal taip pat nebus. Ateinantys metai bus daugiau mažiau panašūs į šiuos, o 2019-aisiais gali įvykti radikalesnių pokyčių, tiesa, nebūtinai teigiamų“, – spėjo L.Jonavičius ir pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos išsigelbėjimas – pilietinė visuomenė, norinti aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.
Efektyvus ES lėšų panaudojimas?
L.Jonavičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos planas Ukrainai, neformaliai vadinamas naujuoju Maršalo planu, kuriuo Ukrainai per dešimtmetį nuo 2018-ųjų siūloma skirti 50 mlrd. eurų, turi savų pavojų.
Gali būti, kad Vakarų skiriamos lėšos nusės oligarchų kišenėse, o skaidrumas ir demokratija šalyje nestiprės.
L.Jonavičius: „Ukrainos politiniai veikėjai sako: „Mes – antirusiški, leiskit mums likti valdžioje.“ Tačiau žvelgiant iš Ukrainos vidaus pozicijų, išlikdami valdžioje jie iš esmės užkerta kelią didesnio skaidrumo, atvirumo ir demokratijos įtvirtinimui.“
„Ukrainos politiniai veikėjai supranta provakarietiškumo naudą gaunant (finansinę – red.) paramą ir dažnai tuo piktnaudžiauja. Jie sako: „Mes – antirusiški, leiskit mums likti valdžioje.“
Tačiau žvelgiant iš Ukrainos vidaus pozicijų, išlikdami valdžioje jie iš esmės užkerta kelią didesnio skaidrumo, atvirumo ir demokratijos įtvirtinimui“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Anot politologo, ukrainiečiai nori, kad Vakarai skirtų jiems pinigų ir nekontroliuotų jų panaudojimo. Tuo tarpu Vakarai reikalauja skaidrumo ir nori matyti rezultatus.
„Atsiranda pavojus, kad didžioji dalis pinigų bus skirti esamų struktūrų, nebūtinai formalių, įtvirtinimui. Iš esmės – lems reformų stabdymą. Tai – didžiausia problema.
Lyg ir norima padėti, tačiau kaip užtikrinti, kad pagalba pasiektų savo tikslą ir nebūtų panaudota priešingiems interesams įtvirtinti? Todėl Vakarai kol kas nesiryžta pasirašyti Maršalo plano – nėra pasitikėjimo, leidžiančio skirti tuos pinigus“, – tikino L.Jonavičius.
Tiesa, L.Kasčiūnas išlieka optimistiškesnis – tikina, kad naujojo Maršalo plano kūrėjai apgalvojo, kaip išspręsti pasitikėjimo problemą.
„Kiek žinau iš Maršalo plano konstravimo detalių, jo administravimas yra atsietas nuo tų visų pavojingų rifų, natūraliai viskas būtų žiūrima pagal rezultatus“, – teigė L.Kasčiūnas.
Anot Seimo nario, perspektyva įstoti į ES paskatintų pokyčius. „Reformos būtų įgyvendinamos greičiau, jei žinotum, kad po kelerių metų sėdėsi prie vieno stalo su vokiečiais, dalinsiesi pyragą ir dėl jo spręsi“, – mano politologas.
Pasikeitusi Rusijos taktika
Politologai teigia, kad 2018-ųjų kovą vyksiantys Rusijos prezidento rinkimai neturėtų stipriai paveikti situacijos Ukrainoje.
„Net jei prieš rinkimus reikės demonstruoti žingsnius, įrodančius, kad Putinas yra pagrindinis Rusijos gelbėtojas ar kažkokio statuso skleidėjas, manau, jog bus pasirinktos kitokios priemonės.
Ukrainos konfliktas yra nenaujas ir iš esmės išsekęs, politinės iniciatyvos rodymui jis nebėra tinkamas. Todėl įsivaizduoju, kad prieš rinkimus Putinui yra patogiau eskaluoti arba bandyti rodyti iniciatyvą tuose konfliktuose, kuriuose jis gali pasirodyti kaip taikdarys arba Rusijos valstybės gynėjas“, – 15min sakė T.Janeliūnas.
L.Kasčiūnas: „Rusijos tikslas – Ukrainos nuvarginimas, pavyzdžiui, ekonominis. Turime suprasti, kad Donbasas ukrainiečiams irgi daug kainuoja. (Maskva) siekia nuvarginti visuomenę, kad vis daugiau žmonių norėtų taikos. O tuomet Rusija už taiką pasiūlys kainą – teritorinio vientisumo kainą.“
Anot politologo, šiuo metu Rusija bando destabilizuoti Ukrainą per vidaus politiką ir įrodyti, kad šalis nėra pakankamai civilizuota ir skaidri valstybė, kurią galėtų remti Vakarai, ypač ES.
Jam pritaria L.Kasčiūnas, teigiantis, kad Maskva siekia pasėti nusivylimą Maidano idealais – po revoliucijos iškilusiu politiniu elitu, pavyzdžiui, prezidentu Petro Porošenka.
„(Rusija siekia) parodyti, kad pasikeitė žmonės, bet ne žaidimo taisyklės. Jos tikslas – Ukrainoje sukurti protesto balsą, kuris visiškai atmestų politines jėgas, atėjusias po Maidano, ir ieškotų kokių nors naujų alternatyvų.
Rusijos tikslas – Ukrainos nuvarginimas, pavyzdžiui, ekonominis. Turime suprasti, kad Donbasas ukrainiečiams irgi daug kainuoja.
(Maskva) siekia nuvarginti visuomenę, kad vis daugiau žmonių norėtų taikos. O tuomet Rusija už taiką pasiūlys kainą – teritorinio vientisumo kainą“, – prognozavo L.Kasčiūnas.