85 metų pontifikas pirmadienį pareiškė, jog dėl senyvo amžiaus neteko stiprybės, reikalingos vadovauti 1,1 mlrd. katalikų visame pasaulyje.
Tačiau pasaulyje apstu dabartinių pavyzdžių, kai pontifiko amžininkai yra linkę išlaikyti vairą savo rankose.
Tarp tokių pasaulio lyderių paminėtina 86 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II, 85 metų Tailando karalius Bhumibolas Adulyadejas, 89 metų Izraelio prezidentas Shimonas Peresas ir 88 metų Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe.
Tarp garbaus amžiaus verslininkų paminėtinas 81 metų žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, televizijos ir kino magnatas Sumneris Redstone'as ir 84 metų Honkongo nekilnojamojo turto ryklys Li Ka-shingas.
82 metų JAV kino aktorius ir režisierius Clintas Eastwoodas tebežavi savo darbais, o armėnų kilmės Prancūzijos dainininkas ir diplomatas Charles'is Aznavouras sėkmingai koncertuoja, būdamas 88 metų.
Turtingesnėse šalyse daugiau į devintą dešimtmetį įžengusių žmonių pasižymi gera sveikata, sakė Prancūzijos nacionalinio gerontologijos fondo direktorė Francoise Forette.
Pasak jos, Prancūzijos duomenys rodo, jog tik 17 proc. 80 metų ar vyresnių žmonių dėl pašlijusios sveikatos nebegali gyventi savarankiškai.
Įžvelgdama demografines tendencijas, F.Forette nurodė: „Yra ir bus vis daugiau 80 metų ar vyresnių žmonių, kurie gebės nešti ant savo pečių didžiausią atsakomybės naštą.“
Tačiau ji ir kiti ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį pavojų senyvo amžiaus žmonių sveikatai, taip pat abejoja, ar visuomet žmogus pageidauja dirbti sudėtingą darbą gyvenimo saulėlydyje.
Praeitą mėnesį Nyderlandų karalienė Beatrix paskelbė, kad jos 75-asis gimtadienis yra priežastis atsisakyti sosto, sakydama, kad „mūsų šalis turėtų būti naujos kartos rankose“.
Nelsonas Mandela, vienas iš labiausiai pasaulyje gerbiamų valstybės veikėjų, atsistatydino iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento posto 1999-aisiais, būdamas 81 metų, o dar po ketverių metų pasitraukė iš viešojo gyvenimo, pablogėjus sveikatai.
„Būdamas 56 metų nebesi toks energingas kaip būdamas 40-ies. Kai sulauki tokio amžiaus, tampi trapesnis – tampa sunkiau judėti, sunku atsikelti, – aiškino Paryžiuje dirbantis gerontologas Olivier Henry. – Netgi vaikščioti sunkiau, nes susilpnėja raumenys.“
Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), nuo 1980 metų pasaulyje gyvenančių 60 metų ar vyresnių žmonių padaugėjo dvigubai, o iki 2050 metų jų skaičius turėtų pasiekti 2 mlrd. – penktadalį pasaulio gyventojų.
Beveik 400 mln. žmonių bus 80 ar daugiau metų, sakoma Jungtinių Tautų (JT) sveikatos apsaugos agentūros tinklalapyje.
„Šis gyventojų senėjimas gali būti laikomas visuomenės sveikatos apsaugos politikos ir socialinio ekonominio vystymosi sėkmės istorija, tačiau jis taip pat skatina visuomenę prisitaikyti, siekiant kiek įmanoma labiau padidinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir funkcinius gebėjimus, taip pat jų dalyvavimą ir saugumą visuomenėje“, – sakoma PSO pranešime.
Senyvo amžiaus žmonių sveikatai kyla įvairių pavojų: infarkto, insulto, chroniškų plaučių ligų, regos ir klausos susilpnėjimo, silpnaprotystės, artrito ir daugybė kitų.
Seni žmonės taip pat mažiau miega ir greičiau pavargsta, o šis veiksnys tampa itin opus, kai tenka didelis darbo krūvis arba reikia keliauti po visą pasaulį – kaip popiežiui.
Senyvas amžius taip pat gali tapti „nusivylimo laiku“, kai seni draugai arba bendradarbiai išmiršta, „o tai gali vesti į depresijos sindromus“, pažymėjo O.Henry.
„Nebūtinai būna viena priežastis, tačiau galbūt virtinė menkesnių priežasčių kažkuriuo metu paskatina ištarti: „Gana!““ – pridūrė gerontologas.
