2005 metų balandžio19 dieną Vatikane virš Siksto koplyčios pasirodę balti dūmai pranešė apie naujojo Romos popiežiaus išrinkimą. Juo tapo kardinolas Josephas Ratzingeris. Nuo tada jis vadovauja Romos katalikų bažnyčiai kaip popiežius Benediktas XVI. Mūsų skaitytojams siūlome Popiežiaus biografiją.
J. Ratzingeris gimė 1927 metų balandžio 16 dieną Marktl am Inn gyvenvietėje Vokietijoje. Jo tėvas žandarmerijos komisaras buvo kilęs iš senas tradicijas turinčios žemdirbių šeimos Bavarijoje.
Paskutiniais Antrojo pasaulinio karto mėnesiais J. Ratzingeris, tapęs pilnamečiu, buvo pašauktas į karo tarnybą priešlėktuvinės gynybos pagalbiniuose daliniuose.
Nuo 1946 iki 1951 metų jis studijavo filosofiją ir teologiją Miuncheno universitete ir Aukštojoje Frisinga filosofijos ir teologijos mokykloje. Baigęs studijas, 1951 metų birželio 29 dieną J. Ratzingeris buvo įšventintas į kunigus.
Po poros metų, 1953-aisiais, apsigynus disertaciją tema „Dievo tauta ir namai Šv. Augustino Bažnyčios doktrinoje“, jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Dar po ketverių metų J. Ratzingeris apsigynė darbą „Šv. Bonaventūro istorijos teologija“ ir tapo docentu.
Tuo pat metu J. Ratzingerzis dėstė dogmatikos ir fundamentinės teologijos kursus Aukštojoje Frisinga filosofijos ir teologijos mokykloje, 1959-1969 m. dėstė Bonoje, 1963-1966 m. – Miunsteryje, 1966-1969 m. – Tiubingene. 1969 m. jis tapo Ratisbona universiteto viceprezidentu ir jame dėstė dogmatikos ir dogmų istorijos kursus.
Per šiuos metus J. Ratzingeris tapo žinomas ir tarptautinėje plotmėje, nes aktyviai, kaip Kelno arkivyskupo kardinolo Josepho Fringso konsultantas teologijos klausimais, dalyvavo Vatikano II Susirinkime ir nemažai prisidėjo prie jo priimtų dokumentų redagavimo.
Tarp daugelio jo parašytų knygų reikėtų paminėti 1968 metais išleistą universitetinių paskaitų apie apaštališkojo tikėjimo išpažinimą rinkinį „Įvadas į krikščionybę“, 1973-aisiais publikuotą sielovadai skirtų meditacijų ir pamokslų rinkinį „Dogma ir Apreiškimas“. Nemenką šurmulį sukėlė ir jo pasisakymas Bavarijos katalikų akademijoje „Kodėl aš vis dar esu Bažnyčioje?“ J. Ratzingeris tvirtino: „Tik Bažnyčioje, o ne šalia Bažnyčios, yra įmanoma būti krikščionimis“. Verta paminėti 1985-aisiais išspausdintą knygą „Ataskaita apie tikėjimą“, ir 1996 metais išleistą knygą „Žemės druska“.
1977 metų kovo 24 dieną popiežius Paulius VI jį paskyrė Miuncheno ir Freisingo arkivyskupu.
J. Ratzingeris yra vienas iš nedaugelio dar popiežiaus Pauliaus VI paskirtų kardinolų, šiuo metu turinčių naujojo popiežiaus rinkimo teisę. Kardinolo titulas J. Ratzingeriui buvo suteiktas tais pačiais metais, kuriais jis buvo paskirtas arkivyskupu – 1977 m. birželio 27 dieną.
1981 metų pabaigoje popiežius Jonas Paulius II paskyrė J. Ratzingerį Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu, Popiežiškosios Biblijos komisijos ir Popiežiškosios tarptautinės teologinės komisijos pirmininku. Visas šias pareigas kardinolas J. Ratzingeris ėjo iki šiol.
1998 m. lapkričio 6 dieną jis buvo išrinktas Kardinolų kolegijos vicedekanu, o 2002 m. lapkričio 30 d. Šventasis Tėvas patvirtino Kardinolų vyskupų ordino sprendimą paskirti jį visos Kolegijos dekanu.
1986-1992 metais kardinolas J. Ratzingeris vadovavo komisijai, rengusiai naująjį Katalikų Bažnyčios katekizmą.
Be vadovavimo Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijai, kardinolas J. Ratzingeris yra dar šešių kongregacijų, popiežiškųjų Krikščionių vienybės skatinimo ir Kultūros tarybų bei kelių popiežiškųjų komisijų narys.
