Tačiau po kelių valandų, kilus pasipiktinimui dėl tokio palyginimo, Vatikanas nusprendė atsiriboti nuo Šventojo Tėvo namų pamokslininko homilijoje išsakytų teiginių.
Tiek žydų organizacijos, tiek nukentėjusieji nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo pareiškė, kad nepriimtina lyginti Katalikų bažnyčios hierarchų patiriamus nemalonumus dėl pedofilijos skandalų su smurtu, kurio kulminacija tapo holokaustas.
Vatikanas pastarosiomis dienomis įnirtingai gynėsi, sakydamas, jog neteisinga dėl pedofilijos kaltinti vien Bažnyčią, nes ši problema yra išplitusi visoje visuomenėje.
Bet kokios aliuzijos su antisemitizmu, juolab Didįjį penktadienį, vertinamos ypač jautriai, turint galvoje, kad žydai ir katalikai daug dešimtmečių stengiasi įveikti abipusio nepasitikėjimo palikimą.
Katalikai ilga laiką laikėsi pozicijos, jog žydai kolektyviai atsakingi dėl Jėzaus Kristaus nukryžiavimo. Tik praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje vykusiame II Vatikano susirinkime buvo paskelbta deklaracija, jog žydai neturi būti kaltinami dėl nukryžiavimo.
Didžiojo penktadienio pavakare, kai popiežius vadovavo Vatikano Šv.Petro bazilikoje aukotoms mišioms, per kurias prisimenama Kristaus kančia, pagal tradiciją homiliją sakęs pamokslininkas Raniero Cantalamessa kaltinimus prieš Šventąjį Tėvą ir Katalikų bažnyčią dėl seksualinio smurto atvejų Europoje, JAV ir kitose šalyse prilygino „kolektyviniam smurtui“, kurį patyrė žydai.
82 metų pontifikas, kuris atrodė išvargęs, tuo metu sėdėjo netoli centrinio altoriaus. R.Cantalamessa savo homilijoje, pasakytoje iškilmingiausią katalikų kalendoriuje dieną, nurodė, kad jį įkvėpė vieno neįvardyto bičiulio žydo laiškas, kuriame šis rašė esantis nusiminęs dėl „puolimo“ prieš Benediktą XVI.
„Žydai iš savo patirties žino, ką reiškia būti kolektyvinio smurto auka, ir dėl to jie taip jautriai reaguoja į jo apraiškas“, – sakė R.Cantalamessa, kuris yra pranciškonų kunigas.
Naudojamas stereotipas, asmeninės kaltės pavertimas kolektyvine kalte, man primena gėdingiausius antisemitizmo bruožus, – R.CantalamessaCituodamas tą laišką, pamokslininkas nurodė, kad jo bičiulis žydas „bjaurėdamasis stebi žiaurų koncentruotą puolimą, nukreiptą prieš Bažnyčią, popiežių ir prieš visus pasaulio tikinčiuosius“.
„Naudojamas stereotipas, asmeninės kaltės pavertimas kolektyvine kalte, man primena gėdingiausius antisemitizmo bruožus“, – R.Cantalamessa citavo šio laiško ištraukas.
Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi vėliau susisiekė su naujienų agentūra „The Associated Press“ ir sakė, kad R.Cantalamessa kalbėjo ne kaip Vatikano pareigūnas, kai lygino „puolimą“ prieš popiežių su „kolektyviniu smurtu“ prieš žydus.
Tokios paralelės gali „atvesti prie nesusipratimų, ir tai nėra oficiali Katalikų bažnyčios pozicija“, pabrėžė F.Lombardi ir pridūrė, kad R.Cantalamessa kalbėjo vien apie „skausmingą patirtį“ išgyvenusio draugo laišką.
Vatikanas akcentavo, kad popiežiaus pamokslininko išsakytos mintys nėra oficiali Šventojo Sosto pozicija, tačiau Vatikano dienraštis „L'Osservatore Romano“ išspausdino visą šios homilijos tekstą.
Benediktas XVI, kuris atrodė labai išvargęs, po šios homilijos nepasisakė, tačiau meldėsi.
Jis pasistiebė, kad nuimtų raudoną apdangalą nuo aukšto kryžiaus, kurį pontifikui perdavė vienas padėjėjas. Šventasis Tėvas nusiavė batus, atsiklaupė ir meldėsi prie kryžiaus.
Po dviejų valandų raudonus liturginius drabužius vilkintis Katalikų bažnyčios vadovas atsiklaupęs meldėsi Romos Koliziejuje, stebėdamas, kaip tikintieji neša didelį medinį kryžių tradicinėje Kryžiaus kelio procesijoje, per kurią prisimenama Kristaus kančia ir mirtis.
Toje senovinėje arenoje susirinko tūkstančiai žmonių, laikiusių maldaknyges ir žvakes.
Per šią procesiją „mes apmąstome Jo (Jėzaus) kančią ir atrandame, kokia gili buvo ir tebėra jo meilė mums“, sakė pontifikas trumpoje kalboje baigiantis pusantros valandos trukusiai ceremonijai.
Jis palaimino susirinkusius tikinčiuosius, kurie Šventąjį Tėvą džiaugsmingai sveikino, o kai kurie šaukė „Tegyvuoja popiežius“.
