„Darbuotis laisvei yra įsipareigoti integruoti atskirų žmonių ir bendruomenės vystymąsi“, – Prezidentūroje sakė pontifikas.
„Jei šiandien galima švęsti, tai dėka tų, kurie parodė pavyzdį ir atvėrė duris ateičiai ir kurie paliko jums tą pačią atsakomybę: atverti duris į ateitį žvelgiant į viską kaip į gyvenimo tarnystę, gyvenimo kūrimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Pasveikinęs Latviją su nepriklausomybės šimtmečiu, popiežius teigė, kad šalis praeityje susidūrė su sudėtingais socialiniais, politiniais, ekonominiais ir dvasiniais sunkumais, bet šiandien tapo vienu svarbiausių regiono kultūrinių, politinių ir laivininkystės centrų regione.
„Dainų žemė Latvija pavertė savo kančias ir skausmą į šokį ir dainą ir stengiasi tapti dialogo bei susitikimo, taikaus ir į ateitį žiūrinčio sambūrio vieta“, – tvirtino Pranciškus.
„Jūs visi pernelyg gerai žinote laisvės, kurią turėjote iškovoti vis iš naujo ir iš naujo, kainą“, – pridūrė jis.
Šventasis Tėvas sakė, kad latviams galimybę išgyventi ir vystytis suteikė „dvasinis gebėjimas pamatyti giliau“, pasireiškęs solidarumo, gailestingumo ir tarpusavio pagalbos gestais.
Pasak jo, tai suteikė latviams „kūrybingumo, reikalingo kurti naujus socialinius procesus, nepaisant dabartinio redukcionizmo ir išskyrimo, kuris visada kelia grėsmę visuomenės audiniui“.
Latvijos motiniška globa
Popiežius vėliau vyks prie Laisvės paminklo, ten jis žada susitikti su vaikais, jaunimu ir šeimomis.
„Jie mums primins, kad Latvijos motiniška globa, atitinkamai atspindima šio vizito temos, pasireiškia gebėjimu plėtoti išties veiksmingas strategijas, nukreiptas į konkrečias šeimas, senyvus žmones, vaikus ir jaunimą, o ne į ekonomikos viršenybę prieš gyvenimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
„Latvijos „motiniška globa“ taip pat pasireiškia jos gebėjimu sudaryti galimybių įsidarbinti, kad niekam nereikėtų nutraukti savo šaknų siekiant susikurti ateitį. Panašiai ir žmogiškosios raidos indeksas yra matuojamas pagal gebėjimą augti ir daugintis“, – pridūrė jis.
Pontifikas tvirtino, kad bendruomenių raida nėra matuojama vien pagal jų turimų prekių ar išteklių kiekį – ji priklauso nuo „jų troškimo skleisti gyvybę ir kurti ateičiai“.
„Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu jos turi šaknis praeityje, yra kūrybingos dabartyje ir su pasitikėjimu bei viltimi žvelgia į ateitį. Be to, tai matuojama jų gebėjimu aukoti ir įsipareigoti, vadovaujantis ankstesnių kartų pavyzdžiu“, – sakė Pranciškus.
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis teigė, kad popiežius vizitas taps stipriu impulsu šalies žmonėms siekiant orumo, laisvės ir teisingumo.
„Jūsų vizitas įkvėps ir sustiprins mūsų šeimas, mūsų visuomenę ir mūsų šalį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Latvijos prezidentas pabrėžė, kad stipri valstybė neįmanoma be stiprių šeimų: „Joks įstatymas negali įpareigoti žmogaus gerbti savo tėvą ir motiną arba auginti vaikus su meile. Tik šeima gali išmokyti tokių vertybių ir perduoti jas iš kartos į kartą.“
Jis pabrėžė, kad ne visi latviai jaučia kasdienio gyvenimo pagerėjimą – daugelis jų kenčia nuo skurdo, o to pasekmėmis tampa emigracija arba žlugę žmonių santykiai.
„Socialinė nelygybė auga visame pasaulyje. Kad ją sušvelnintume, mums reikia ne tik sukurti sąžiningesnę visuomenę, bet taip pat iš principo peržiūrėti savo vertybes“, – kalbėjo prezidentas.
R.Vėjuonis išreiškė viltį, kad Europa liks atvira dialogui: „Baltijos šalių likimas XX amžiuje yra gyvas įrodymas, kad padalyta Europa gali vesti tik į kančią. Tad mūsų ateitis Europos Sąjungoje turi būti pagrįsta žmogaus teisėmis, demokratija ir solidarumu, bet ne savanaudiškais interesais ir tarpusavio varžymusi.“
Žinia Latvijos krikščionims
Kalbėdamas Latvijos valdžios ir visuomenės atstovams popiežius skyrė dėmesio ir multireligiškumui.
Pasidžiaugęs katalikų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių įtaka šalies istorijai, Pranciškus tvirtino, kad Latvijoje religijų bendradarbiavimas įrodė, jog „bendrystę galima sukurti ir per skirtumus“.
„Taip nutinka, kai žmonės yra motyvuoti pamiršti paviršutiniškus konfliktus ir matyti vienas kitą“, – sakė Šventasis Tėvas.
Toks pontifiko pasisakymas atspindi jo siekį vienyti skirtingų atšakų krikščionis.
Vatikano duomenimis, stačiatikiai sudaro 11 proc. Latvijos gyventojų, 21 proc. šios šalies žmonių yra katalikai, o 25 proc. – liuteronai.
Vėliau popiežius sakys ekumeninę maldą Rygos katedroje – šiam renginiui jis pasirinko liuteronų maldos namus.
Jis taip pat nuvyks prie Laisvės paminklo.
Vėliau pontifikas aukos šv. Mišias Agluonos bazilikoje, vienuose svarbiausių Latvijos katalikų maldų namų.
Tuščios Rygos gatvės
Kaip praneša popiežių Pranciškų per Baltijos valstybes lydinti Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistė Evelyn Kaldoja, pontifiko sutikimas Latvijos sostinėje buvo daug kuklesnis, lyginant su sutikimu Vilniuje. Kai Vilniuje popiežius buvo pasitiktas su kariniu orkestru, Rygoje jo laukė tik raudonas kilimas ir būrys fotografų.
Vilniuje centrinės gatvės buvo išpuoštos Lietuvos ir Vatikano vėliavomis, o Rygoje valstybės šimtmečio proga iškabintos tik Latvijos vėliavos.
Užsienio žurnalistai, keliaujantys kartu su popiežiaus palyda, apstulbo išvydę tuščias Rygos gatves, vedančias iš oro uosto į miesto centrą. Dėl popiežiaus vizito pirmadienis Latvijoje buvo paskelbtas nedarbo diena. „Panašu, kad daugelis tiesiog pasinaudojo proga prasiilginti savaitgalį“, – konstatavo vienas Vatikano korespondentas, išgirdęs apie tai.
Karinis orkestras popiežių pasitiko prie Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio rezidencijos.
