Tai yra antrasis jo kelionės po Pietryčių Aziją ir Okeaniją etapas.
Ši Pranciškaus kelionė yra tik antrasis popiežių apsilankymas šioje neturtingoje, bet strategiškai svarbioje Pietų Ramiojo vandenyne išsidėsčiusioje salų valstybėje.
Po šešias valandas trukusio skrydžio iš Indonezijos sostinės Džakartos 87-erių popiežių Port Moresbio oro uoste pasitiko patrankų salvės ir orkestras.
Per trumpą sutikimo ceremoniją popiežius, persėsdamas iš vežimėlio ant kėdės, akimirkai prarado pusiausvyrą, bet jam nugriūti neleido apsaugininkai.
Viešnagė Indonezijoje
Tris dienas trukusį vizitą Indonezijoje vainikavo ketvirtadienio popietę vykusios Mišios, kurių metu susirinkusi minia užpildė du sporto stadionus ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Jam keliaujant Indonezijos policija atskleidė, kad sulaikė septynis asmenis iš Javos ir Sumatros regionų, įtariamus socialiniuose tinkluose grasinus surengti mirtininkų sprogdinimus per popiežiaus vizito renginius ir sutrikdyti saugumo protokolą.
Indonezijos policijos elitinio kovos su terorizmu būrio atstovas spaudai Aswinas Siregaras (Asvinas Siregaras) grasinimus apibūdino pirmiausia kaip viešumo siekį, tačiau pridūrė, kad tyrimas tęsiamas.
„Nenustokite svajoti ir kurti taikos civilizaciją, – homilijoje ragino Pranciškus. – Būkite vilties statytojai. Būkite taikos statytojai.“
Vatikanas iš pradžių tikėjosi, kad Mišiose dalyvaus apie 60 tūkst. žmonių, o Indonezijos pareigūnai prognozavo, kad sugužės 80 tūkst. žmonių. Tačiau Vatikano atstovas spaudai citavo vietos organizatorius, teigusius, kad mišiose dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Viešėdamas Indonezijoje Pranciškus siekė padrąsinti 8,9 mln. šalies katalikų, kurie sudaro tik 3 proc. iš 275 mln. gyventojų, taip pat stengėsi stiprinti dialogą tarp skirtingų religijų musulmoniškoje šalyje.
Svarbiausias vizito momentas – Pranciškaus ir didžiojo imamo Nasaruddino Umaro (Nasarudino Umaro) pasirašyta deklaracija Nepriklausomybės (Istiqlal) mečetėje, kuria įsipareigota kovoti su religinio pobūdžio smurtu ir saugoti aplinką.
Vizitas Papua Naujoje Gvinėjoje
Papua Naujojoje Gvinėjoje Pranciškaus darbotvarkėje didesnis dėmesys skiriamas socialiniam teisingumui.
Šioje neturtingoje, bet strategiškai svarbioje Pietų Ramiojo vandenyno šalyje gyvena daugiau kaip 10 mln. žmonių, kurių dauguma verčiasi ūkininkavimu.
Pranciškus vyks į atokų Vanimo miestą, kur įsikūrę katalikų misionieriai iš jo gimtosios Argentinos, bandantys skleisti katalikų tikėjimą čiabuviams, puoselėjantiems pagoniškas ir čiabuvių tradicijas.
Papua Naujoji Gvinėjoje, kuri yra antra pagal gyventojų skaičių Pietų Ramiojo vandenyno valstybė po Australijos, kalbama daugiau kaip 800 kalbų ir jau šimtmečius vyksta genčių konfliktai dėl žemės. Pastaraisiais dešimtmečiais konfliktai tampa vis žiauresni.
Pirmasis istorijoje popiežius iš Lotynų Amerikos savo vizito metu tikriausiai užsimins apie būtinybę ieškoti darnos tarp genčių grupių, pranešė Vatikanas. Kita galima tema – trapi šalies ekosistema, turtingi gamtos ištekliai, kuriems gresia išnykimo pavojus, ir klimato kaitos keliama grėsmė.
Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė dėl gegužę įvykusios didžiulės nuošliaužos, palaidojusios kaimą Engos provincijoje, kaltina itin gausias liūtis. Vyriausybė teigė, kad žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad žuvo 670 žmonių.
Pranciškus tapo antruoju popiežiumi, apsilankiusiu Papua Naujojoje Gvinėjoje, po Jono Pauliaus II vizito 1984 metais. Tada pontifikas pagerbė katalikų misionierius, kurie jau šimtmetį stengiasi nešti tikėjimą į šalį.
Per ilgiausią ir tolimiausią savo pontifikato kelionę Pranciškus taip pat aplankys Rytų Timorą ir Singapūrą, o į Vatikaną grįš rugsėjo 13 dieną.
