Naujai paskirti artimiausi popiežiaus bendradarbiai yra kilę iš Italijos, Lenkijos, Egipto, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Zambijos, Ekvadoro, Kongo Demokratinės Respublikos, Brazilijos ir Šri Lankos.
Kadangi net vienuolika naujų kardinolų rinkikų yra iš Europos, o aštuoni iš jų – iš Italijos, tai europiečiai gali tikėtis būsimoje konklavoje turėti nežymią daugumą.
Dešimt būsimų kardinolų vadovauja Romos Kurijos žinyboms, tarp jų Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato, o kiti dešimt – vietinėms Bažnyčioms, tarp jų Varšuvos metropolitas arkivyskupas Kazimierzas Nyczas ir Vašingtono metropolitas arkivyskupas Donaldas Wuerlis.
Be to, už ypatingus nuopelnus Bažnyčiai dar buvo paskirti keturi vyresni nei 80 metų dvasininkai.
Kaip bendrosios audiencijos pabaigoje nurodė Benediktas XVI, naujieji „Bažnyčios kunigaikščiai“ bus oficialiai įvesti į Kardinolų kolegiją per lapkričio 20 dieną Romoje įvyksiančią konsistoriją.
Benediktas XVI naujus kardinolus skiria jau trečią kartą nuo savo pontifikavimo pradžios.Tada Kolegijai iš viso priklausys 203 kardinolai, iš kurių 122 bus neperžengę 80 metų ribos ir turės teisę dalyvauti konklavoje.
Benediktas XVI naujus kardinolus skiria jau trečią kartą nuo savo pontifikavimo pradžios.
Per penkerius metus Benediktas XVI iš viso jau paskyrė vos ne pusę iš 120 jaunesnių nei 80 metų amžiaus prelatų, kurie turės teisę balsuoti konklavoje renkant jo įpėdinį.
Aštuoni iš naujųjų kardinolų, dar neturinčių 80 metų, yra italai, o iš viso Kardinolų kolegijoje jų dabar bus 25 – beveik pusė europiečių, turinčių teisę rinkti popiežių.
Katalikų Bažnyčiai net 455 metus vadovavo italai popiežiai. Tik 1978 metais buvo išrinktas lenkas Jonas Paulius II, o po jo mirties 2005 metais – vokietis Benediktas XVI.
Kadangi dauguma naujai paskirtųjų kardinolų yra palyginti konservatyvių pažiūrų, yra didelė tikimybė, kad kitas popiežius taip pat bus neigiamai nusistatęs tokiais klausimais kaip gimstamumo kontrolė, moterų kunigystė ir teisė kunigams kurti šeimas.
