„Mano brangus drauge ir broli“, – Abdullah pasveikino popiežių ir įteikė jam paveikslą su Jeruzalės senamiesčio panorama, kuriame matyti Kristaus Kapo bažnyčia ir Uolos kupolo šventovė.
Vatikanas pranešė apie šių vyrų „nuoširdų pokalbį, kuriame visų pirma svarbiausias dėmesys buvo skirtas taikos ir stabilumo skatinimo Artimuosiuose Rytuose temai, konkrečiai paminint Jeruzalės klausimą“.
Jie aptarė „Hašimitų monarcho, kaip šventųjų vietų sergėtojo, vaidmenį“ ir pažadėjo skatinti „derybas tarp suinteresuotųjų šalių, taip pat skatinti dialogą tarp skirtingų religijų“, nurodoma pranešime.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, popiežius Pranciškus paragino „gerbti status quo“ Jeruzalėje ir perspėjo dėl „naujos smurto spiralės“.
Karalius Abdullah Jeruzalės pripažinimą žydų sostine pavadino „tarptautinių teisių pažeidimu“.
Jeruzalėje yra vietų, kurios yra šventos krikščionims, žydams ir musulmonams. Ji yra reikšminga ir Izraeliui, ir palestiniečiams.
Tačiau D.Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti į jį Tel Avive esančią JAV ambasadą, ignoruojant palestiniečių pretenzijas į šį miestą, sulaukė tarptautinės kritikos ir išprovokavo protestus, ypač arabiškame pasaulyje.
Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Izraelio suvereniteto Jeruzalėje, todėl užsienio valstybių pasiuntinybės yra įsikūrusios Tel Avive.
JT laikosi pozicijos, kad vienintelis kelias pasiekti taikaus Izraelio ir Palestinos sambūvio – pripažinti Jeruzalę abiejų valstybių sostine, sugrąžinant iki 1967 metų Arabų ir Izraelio karo buvusias sienas.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine. Tačiau iki D.Trumpo tarptautinė bendruomenė to nepripažino.
