Antrąją savo apsilankymo Maroko sostinėje Rabate dieną kalbėdamas jos katedroje, Pranciškus tvirtino, kad bandymai atversti žmones į savo tikėjimą „visuomet veda į aklavietę“.
„Prašom, jokių bandymų atversti!“ – sakė jis maždaug 400 susirinkusių tikinčiųjų. Dar keli šimtai žmonių buvo susirinkę prie katedros.
99 proc. Maroko gyventojų yra musulmonai, o krikščionys sudaro mažytę bendruomenę. Katalikų šalyje yra 30 tūkst. Didelę jų dalį sudaro afrikiečiai iš šalių, esančių į pietus nuo Sacharos.
Marokas akcentuoja „religinę toleranciją“, pagal kurią krikščionys ir judėjai gali laisvai praktikuoti savo religijas, bet visuomenė smerkia islamo išsižadėjimą, o raginimai atsiversti laikomi nusikaltimu.
Pranciškus yra pirmasis Maroke apsilankęs popiežius nuo Jono Pauliaus II kelionės 1985 metais. Šia proga Rabato katedra buvo perdažyta.
Deklaracija dėl Jeruzalės
Maroko karalius Mohammedas VI priėmė Pranciškų karališkuosiuose rūmuose, kur jie abu pasirašė bendrą deklaraciją dėl „švento Jeruzalės pobūdžio“.
Šis miestas turėtų būti „taikaus sugyvenimo simbolis“ krikščionims, žydams ir musulmonams, sakoma jų pareiškime, kurį paskelbė Vatikanas.
„Jeruzalės specifinis daugelio religijų pobūdis, dvasinė dimensija ir ypatinga kultūrinė tapatybė... turi būti apsaugoti“, – sakoma deklaracijoje.
Izraelis visą Jeruzalę laiko savo sostine, o palestiniečiai rytinį miesto sektorių mato savo būsimos valstybės sostine.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas papiktino musulmoniškąjį pasaulį 2017 metais pripažinęs Jeruzalę Izraelio sostine.
