Lidia Maksymowicz, kuri į stovyklą pateko dar nesulaukusi nei trejų metų, po audiencijos po atviru dangumi Apaštalų rūmuose susitikusi su pontifiku paraitojo savo rankovę.
Pranciškus pasilenkęs pabučiavo ant jos rankos ištatuiruotą numerį, kurį ji gavo atvežta į koncentracijos stovyklą 1943 metais. Spontaniškai sureagavusi moteris atsakydama apkabino Šventąjį Tėvą.
Popiežius uždėjo ranką jai ant galvos, o po to išeidamas iš rūmų kiemo dar keletą minučių su ja kalbėjosi.
Popiežius Pranciškus lankėsi Lenkijoje esančioje buvusioje Aušvico nacių mirties stovykloje 2016 metais. Jis vienas praėjo pro liūdnai pagarsėjusius metalinius vartus su užrašu „Arbeit Macht Frei“ („Darbas išlaisvina“), pro kuriuos į mirtį žengė daugiau nei milijonas žmonių, daugiausia – žydų.
L. Maksymowicz per praėjusias Tarptautines holokausto aukų atminimo dienas pasakojo apie savo išgyvenimus mirties stovykloje, į kurią jos šeima pateko iš Baltarusijos, kai buvo apkaltinta parama partizanams.
Ji buvo viena iš vaikų, išgyvenusių „Mirties angelu“ vadinto stovyklos gydytojo Josefo Mengele medicininius eksperimentus.
„Visi vaikai žinojo, kas buvo Mengele, ir siaubingai jo bijojo. Manau, kad mano misija – papasakoti šią istoriją vardan tų, kurie mirė“, – kalbėjo moteris sausio mėnesį per vieną virtualų susitikimą su Italijos jaunimu.
„Esu viena iš vos kelių likusių gyvų“, – sakė ji.
Išvaduotą iš stovyklos mergaitę įsivaikino viena lenkų šeima.
Būdama 18 metų L. Maksymowicz pagaliau surado savo motiną. Tai padaryti padėjo jųdviejų tatuiruotės su vienas po kito einančiais numeriais.