Interviu jėzuitų žurnalui „America“ popiežius Pranciškus buvo paklaustas apie akivaizdų nenorą tiesiogiai pasmerkti Rusiją dėl karo. Atsakydamas jis teigė gavęs „daug informacijos apie karių žiaurumą“.
„Apskritai žiauriausi galbūt yra tie, kurie yra iš Rusijos, bet nėra rusiškos tradicijos, pavyzdžiui, čečėnai, buriatai ir taip toliau. Žinoma, tas, kuris įsiveržia, ir yra Rusijos valstybės dalis“, – sakė jis.
Čečėnai, etninė grupė, kilusi iš Čečėnijos, esančios Rusijos pietvakariuose, yra daugiausia musulmonai. Buriatai, mongolų etninė grupė, kilusi iš Buriatijos, esančios Rytų Sibire, tradiciškai laikosi budistų ir šamanų tikėjimo sistemų.
Rusijoje yra daug respublikų, kuriose gyvena atskiros etninės ir religinės grupės. Daugumos religija yra stačiatikybė.
Kremliui paskelbus apie šimtų tūkstančių vyrų šaukimą į kariuomenę, Maskva rugsėjį buvo apkaltinta tuo, kad mobilizavo neproporcingai daug etninių Sibiro ir Kaukazo mažumų atstovų.
Kremliaus kritikai teigia, kad Ukrainoje vyrų iš skurdžių ir izoliuotų regionų miršta daugiau nei etninių rusų.
Ukrainiečiai taip pat kaltina Rusijos mažumų atstovus palyginti didesniu vaidmeniu tokiose vietose kaip Buča, kur Rusijos kariškiai žudė civilius gyventojus.
Popiežiaus komentarus kritikavo ir JAV įsikūręs „Laisvos Buriatijos fondas“ – aktyvistų grupė, pasisakanti prieš karą Ukrainoje.
„Stereotipai lieka stereotipais, nesvarbu, kas juos kartoja: aktyvistai, politikai ar dvasiniai lyderiai. Popiežiaus pastabos apie žiaurius buriatus ir čečėnus yra ne tik rasistiniai stereotipai, bet ir melas“, – sakoma grupės pareiškime socialiniuose tinkluose.
Maskva sureagavo piktai
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė popiežiaus komentarus apie čečėnus ir buriatus.
„Tai jau nebe rusofobija, tai tokio lygio iškrypimas, kurio net negaliu įvardyti“, – sakė ji.
„Mes esame viena šeima su buriatais, čečėnais ir kitais mūsų daugianacionalinės ir daugiakonfesinės šalies atstovais“, – M.Zacharova parašė „Telegram“.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad Maskvos ambasadorius Vatikane pateikė oficialų skundą.
„Išreiškiau pasipiktinimą tokiomis insinuacijomis ir pažymėjau, kad niekas negali pakirsti daugiatautės Rusijos liaudies sanglaudos ir vienybės“, – agentūrai sakė ambasadorius Aleksandras Avdejevas.
Kritika dėl V.Putino
Popiežiui Pranciškui taip pat teko atsakyti į kritiką dėl jo kartais neaiškios pozicijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.
Jis sakė, kad kelis kartus telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendravo per ambasadorių prie Šventojo Sosto.
Popiežius: kodėl aš neįvardijau Putino? Todėl, kad tai nebūtina.
„Antrąją karo dieną nuvykau į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto – neįprastas gestas, nes popiežius niekada neina į ambasadą. Ten ambasadoriui pasakiau, kad perduotų Vladimirui Putinui, jog esu pasiruošęs keliauti su sąlyga, kad jis paliks man mažytį langelį deryboms. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakė labai gražiu laišku, iš kurio supratau, kad kol kas tai nėra būtina“, – kalbėjo popiežius.
Akivaizdžiai atsakydamas į kaltinimus, kad tiesiogiai nepasmerkė prezidento V.Putino, jis sakė: „Kartais stengiuosi nekonkretizuoti, kad neįžeisčiau, ir verčiau pasmerkiu apskritai, nors gerai žinoma, ką smerkiu. Nebūtina, kad įrašyčiau vardą ir pavardę.“
„Kodėl aš neįvardijau Putino? Todėl, kad tai nebūtina. Jis jau yra žinomas. Tačiau kartais žmonės užsikabina už kokios nors detalės. Visi žino mano poziciją, su Putinu ar be Putino, jo neįvardijant“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
