Vos įžengęs į Atstovų Rūmų salę, kurioje laukė Aukščiausiojo teismo teisėjai, administracijos pareigūnai ir įstatymų leidėjai iš abiejų partijų, Pranciškus suvienijo dažnai nesutariančias stovyklas – susirinkusieji jį pasitiko griausmingomis ovacijomis, stovėdami.
„Pone pirmininke, Šventojo Sosto popiežius“, – paskelbė ceremonmeisteris, po kurio žodžių Pranciškui iš lėto žengiant centriniu taku tarp eilių skambėjo entuziastingi susirinkusiųjų plojimai, kai kurie prieš pontifiką lenkė galvas.
Iš Argentinos kilęs popiežius sakė kalbą nuo tos pačios pakylos, kur paprastai metinę kalbą savo JAV prezidentai. Už jo sėdėjo viceprezidentas Joe Bidenas, Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris – aukščiausi po prezidento oficialūs asmenys, abu katalikai.
„Kiekvienas tam tikros šalies sūnus ar dukra turi kokią nors misiją, asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, – pradėdamas sakė Pranciškus. – Jūsų kaip Kongreso narių atsakomybė yra per savo įstatymų kūrimą įgalinti šią šalį augti kaip valstybei“.
„Įstatymų leidimas visada paremtas rūpinimusi žmonėmis, – tęsė pontifikas. – Tam jūs čia esate pakviesti, pašaukti ir surinkti tų, kurie jus išrinko“.
Įvairiausių politinių pakraipų ir religinių pažiūrų įstatymų leidėjai džiugiai sutiko popiežių, žadėdami pertraukti savo įprastus ginčus ir rietenas ir klausytis aukštojo svečio.
Lauke tūkstančiai žmonių susirinko Kapitolijaus Vakarinėje pievelėje, dar daugybė pasaulyje stebi ir klausosi jo transliuojamos kalbos
Saugumas prie pastato griežtai užtikrinamas, eismas gatvėse aplink Kapitolijų uždarytas, sutelkta daugybė policininkų,gal net daugiau negu per JAV prezidento inauguraciją ar jo metines kalbas.
Vaizdas Vakarinėje pievelėje šventiškas ir tvarkingas, kai tūkstantinė minia laukia popiežiaus pasirodymo Atstovų Rūmų balkone po kalbos Kongrese.
Adele Mathews, atvykusi į miestą su trimis vaikais dar priešaušriu, sakė, kad tikisi nors akies kraštu pamatyti popiežių.
„Jis visiškai kitoks – gal daugiau žmonių jo paklausys“,– sakė ji.
Pradėdamas savo kalbą, kuri turėjo trukti maždaug 40 minučių, 48 metų Šventojo Sosto vadovas paragino saugotis „visų rūšių fundamentalizmo“.
„Mes žinome, kad nė viena religija nėra apsaugota nuo asmeninių paklydimų arba ideologinio ekstremizmo. Tai reiškia, kad mes privalome būti ypač dėmesingi bet kokios rūšies fundamentalizmui, ar jis būtų religinis, ar kokios nors kitos rūšies“, – kalbėjo Pranciškus.
„Mes žinome, kad nė viena religija nėra apsaugota nuo asmeninių paklydimų arba ideologinio ekstremizmo. Tai reiškia, kad mes privalome būti ypač dėmesingi bet kokios rūšies fundamentalizmui, ar jis būtų religinis, ar kokios nors kitos rūšies“, – kalbėjo Pranciškus.
„Siekiant nugalėti smurtą, kuris vykdomas religijos, ideologijos arba ekonominės sistemos vardu, reikia delikačios pusiausvyros, tuo pat metu (reikia) saugoti religinę laisvę, intelektualinę laisvę ir asmenų laisves“, – sakė jis.
Popiežius Pranciškus savo kalboje taip pat paminėjo žuvusį JAV prezidentą Abrahamą Lincolną, kurį pavadino „laisvės saugotoju“, ir nužudytą JAV pilietinių teisių gynėjų lyderį Martiną Lutherį Kingą, kurio „svajonė mus visus ir toliau įkvepia“.
Pontifikas perspėjo JAV įstatymų leidėjus, kad Europos pabėgėlių krizė yra didžiausias iššūkis po Antrojo pasaulinio karo, ir paragino juos užjausti nuo skurdo arba karo bėgančius migrantus.
„Mes neturėtume stebėtis jų skaičiumi, o verčiau laikyti juos asmenybėmis, žvelgti į jų veidus ir išklausyti jų gyvenimo istorijas, mėginti reaguoti į jų padėtį kiek įmanoma geriau“, – pažymėjo popiežius, kurio žodžius palydėjo Kongreso plojimai.
