Jis pažymėjo, kad kai kurie iš vyskupų išgyveno „liūdnus laikus“, kai Bažnyčia buvo persekiojama ir Lietuva daugybę metų buvo „pavergta režimų, sukurtų ant ideologijų, prieštaraujančių žmogiškajam orumui ir laisvei“, tačiau išsivadavusi iš sovietinės priespaudos šalis dabar susiduria su „naujais pavojais, tokiais kaip sekuliarumas ir reliatyvizmas“.
Pasak popiežiaus, įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva „yra veikiama ideologijų, kurios gali paskatinti šeimą destabilizuojančius veiksnius“. Šiuos pavojus Katalikų bažnyčios vadovas pavadino „netinkamai suvokiamos asmeninės laisvės vaisiais“ ir ragino mokymu prisidėti prie šeimų stiprinimo.
Katalikų bažnyčios vadovas kvietė vyskupus palaikyti „konstruktyvų dialogą su visais, net ir tais, kurie nepriklauso Bažnyčiai ar yra atitolę nuo religinės patirties“ ir užtikrinti, kad katalikiškos bendruomenės visad būtų svetingos. Popiežius Pranciškus kvietė melstis už „dosnius kunigus, galinčius aukotis ir atsiduoti“, taip pat pasauliečius, galinčius prisiimti atsakomybę katalikiškose bendruomenėse ir duoti visuomenei vertingų katalikiškų patirčių, ypač visuomeniniame, kultūriniame ir sociopolitiniame gyvenime.
Popiežius taip pat ragino vyskupus atkreipti ypatingą dėmesį į pašaukimą kunigystei, sakydamas, kad dvasiniam darbui būtinas „adekvatus mokymas“.
Popiežius baigė atkreipdamas dėmesį, kad neturtingiesiems, darbo neturintiesiems, sergantiesiems ir jaunimui taip pat labai reikalinga Lietuvos Bažnyčios dvasininkų globa.